Antras savaitgalis iš eilės, kai užsisakau picą – pagaliau sugrįžau į teisingą kelią. Šiandien facebooke pastebėjau Jurgis ir drakonas reklamuojamą kitą piceriją – Brooklyn brothers. Retas atvejis, kad viena piceriją kitą reklamuotų. Tačiau ši reklama mane įtikino, nes kai, mano manymu, geriausia Vilniaus picerija reklamuoja kitą piceriją, tai, tikriausiai, ne šiaip sau.
Picerija Vilniuje
Pizzaland – Pizza Pollo Con Mirtilli Rossi
Jau senokai nebandžiau naujų picerijų ir apskritai seniai jau picą valgiau. Nebūčiau ir dabar jos užsisakęs, tačiau turiu telefone programėlę Wolt ir karts nuo karto ji norėdama prisipratint žmones pateikia įvairių gerų dalykų. Kaip ir šį kartą – gavau 8 eurus užsakymui. Praėjusį kartą 6 eurus praradau pražiopsodamas jo galiojimo termino pabaigą.
Hot Spot Pizza & Chicken – „Texas“ pica
Apie picas rašiau jau senokai, nes tiesiog paskutiniu metu nepavyko atrasti dar neįvertintos picerijos, kuri pristatinėtų picas už adekvačią kainą, nes kaip jau minėjau prieš tai mokėti 15 eurų už picą tikrai nesiruošiu. Bet nei iš šio nei iš to, foodout’e pavyko pastebėti dar nematytą piceriją Hot Spot Pizza & Chicken, todėl iš karto ją išbandyt ir panorau.
Craft Market – PROSCIUTTO e FUNGHI pica
Craft Market mano žiniomis, gan šviežia picerija, nes apie ją praktiškai nieko ir negirdėjau, nors ji tik gal per kokį kilometrą ar net mažiau nuo mano namų. Ir čia ne šiaip picerija, o per brūkšnelį dar ir alaus baras.
Dodo Pizza – Dodo
Visai neseniai Vilniuje atidaryta nauja picerija – „Dodo Pizza„. Šios picerijos reklamą pamačiau facebook’e, kur vyko žaidimas „Laimėkite picų abonementą visiems metams!”. Mane labiau sudomino ne pats žaidimas, kiek žinia, kad Vilniuje atsiras nauja picerija. Iš karto atsidariau ir picerijos interneto tinklalapį, nes buvo įdomu sužinoti, ar ši picerija pristatinės picas į namus.
Pizza Hut – Super Supreme
Pizza Hut (Picos pastogė) atsirado 1958 Kanzase ir dabar tai yra didžiausias picerijų tinklas pasaulyje. Lietuvoje Pizza Hut picerijų yra tik keletas, o į namus picerija maistą pradėjo vežti tik dabar. Todėl tai pamatęs nieko nelaukiau ir iškarto užsisakiau.
Viva pizza – Verona
Viva pizza man visai negirdėta picerija. Ir ne veltui, nes ji įsikūrusi Perkūnkiemyje, o jame aš lankausi itin retai. Na, konkrečiau, tai kokį kartą esu ten buvęs, dar studijų laikais, kai sugalvojau kolekcionuoti monetas ir važiavau pirkti 1925 metų dviejų litų (du litu) monetos. Tas buvo jau gal prieš kokius 8 metus ir Viva pizza jei ir ten kur nors mačiau, tai prisiminti neįstengiu. Greitai bėga tas laikas, kai pagalvoji.
Can Can Pizza – Paprastoji pica
Can Can Pizza’oje teko lankytis vieną vienintelį kartą gyvenime. Vasarą, kai buvau baigęs pirmą kursą, su tėčiu lankėmės Maxima Bazėje. Tada ten buvo įsikūrusi ši picerija (kaži kas dabar ten yra? seniai buvau). Su tėčiu užsisakėme po picą, ir jos mums abiems nepatiko. Įsivaizduojat, buvau baigęs pirmą kursą, skonio receptoriai dar nebuvo išlepinti, o pica jau nepatiko. Tikrai kažkas negerai su ja turėjo būti. Kas konkrečiai man tada nepatiko, nepamenu. Bet dėl to Can Can Pizza’oje daugiau ir nesilankiau, ir iį ten picų neužsakinėjau. Bet šiandien atėjo eilė užsisakyti vėl.
Fokus pizza – Gardžioji
Fokus pizza kiekvieną kartą vilioja kvapais, tuos, kurie eina sportuoti į Impuls+ Kareivių gatvėje. Šių metų pradžioje du mėnesius ir mane tie kvapai viliojo, bet pagundai vis sakydavau „Ne”. Tačiau tik iki dabar. Dabar atėjo ir Fokus pizza eilė. Kažkada savo karjeros pradžioje su buvusiais kambariokais esu apsilankęs šioje picerijos, dar gal vieną kartą ir su tuometiniais kolegomis iš Transcom, buvom nuėję. Bet tai buvo taip seniai, kad jau ir nepamenu kokios ten picos buvo. Prisimenu, tik, kad buvo storapadžių, kurių aš nepirkdavau, nes panašios buvon buvo į batoną su priedais.
Charlie – Kapri pica
Mano ir Charlie picerijos istorija prasidėjo dar studijų laikais. Kai neužsisakinėdavom picos į bendrabutį, tai su kambariokais mėgdavom nuvažiuoti į Antakalnyje, prie Šilo tilto, esančią Charlie picą. Ten kepamos picos man buvo labai skanios. Aišku, tada dar skonio receptoriai nebuvo tokie išlepinti įvairių skonių, todėl nebuvau toks priekabus. O ir apskritai, būnant studentu viskas, kas ne žuvų piršteliai ir makaronai yra skanu.
Vėlesniais laikais, Charlie picerijoje, su kompanija trečiadieniais eidavom žaisti „Smegenų kovas”. Prizinių vietų niekada neužimdavom, todėl didelės šeimyninės picos niekada nelaimėdavome, tačiau visada būdavo galima pasinaudojant kuponiukais nusipirkti nebrangių, 30 cm dydžio picų. Jų skonis man kažkaip neįsiminė, todėl nei išpeikt nei pagirt negaliu.