Prieš keletą metų darbe turėjome „teambuilding” sesiją, kurios metu atlikome CliftonStrengths testą – tai toks įrankis, padedantis identifikuoti savo stipriąsias puses.
Asmeniškumai
Du stresai
Šiandien turėjau dvi stresines situacijas. Aišku, jos neturėjo būti stresinės, nu bet taip veikia ta mano psichologija.
Kalėdų dovanos
Apie vyrus sakoma, kad kiekviename vyre visada slypi mažas vaikas. O štai apie moteris – kad visos moterys truputį raganos (čia iš gerosios pusės 🙂 ). Tai tuo įsitikinau ir pats 🙂
Kartais rytais džiūsta akys
Šių metų pradžioje pasidariau lazerinę akių korekciją. Iš esmės ji praėjo sklandžiai ir tikrai nesigailiu ją pasidaręs. Bet atsirado vienas šalutinis poveikis, apie kurį nežinojau.
Vaistai nuo slogos ir kaip išvengiau adatos į smegenis
Prieš kokią savaitę dariausi kraujo tyrimus, tyriausi hormonus. Skydliaukė tvarkoje, bet vienas hormonas maksimalią ribą viršija dvigubai…
Prasapnavau gerą gabalą ir kitos muzikos
Kadangi man nuolat spengia galvoje, kitaip sakant turiu tą vadinamąjį tinitą, tai kad spengimas ausyse ne taip erzintų, eidamas miegoti įsijungiu tyliai muziką. Tada ne taip dėmesį į jį kreipiu ir tampa lengviau užmigt.
Sugrįžau :)
Keletą mėnesių jau buvau uždaręs šį blogą, perkėlęs į visus įrašus į wordpress.com duodamą nemokamą blogą, ir pasilikęs tik savo ksi.lt domeną. Galvojau, kad jau nebenorėsiu rašyti, nes jau ir minčių nebūdavo, tikėjausi, kad apsiribosiu tik youtube filmukų kūrimu…
Kaip sekėsi gyti po lazerinės regos korekcijos
Prieš einant operuotis youtube buvau radęs labai įvairių žmonių patirčių. Nemažai žmonių skundėsi, kad jiems gyjimo procesas buvo sunkus. Tiesa, tas sunkus laikas truko neilgai – apie dieną. Tai sunkumų tikėjausi ir aš. Tačiau man tai praėjo daug lengviau, nei buvau nusiteikęs.
Kelionė iš Vilniaus į Palangą dviračiu
Savo gyvenime fizinių iššūkių neturėjau jau keletą metų. Po dviejų žygių pajūriu, kai vienais metais įveikiau 72, o kitais metais 100, dar turėjau Alfa Run bėgimą, po kurio iššūkiai ir pasibaigė. Pradžioje jų lyg ir nesinorėjo, bet paskui noras sugrįžo. Tiesą sakant, galėčiau sakyti, kad netgi atsirado kažkokia tuštuma dėl iššūkių gyvenime trūkumo…
Pernai, metų pradžioje sumąsčiau, kad būtų labai smagus iššūkis – apvažiuoti Lietuvą dviračiu. Susipirkau viską ko galėtų reikėti tokiai kelionei, bet pavasarį nuvirtau su dviračiu, susilaužiau plaštakos laivakaulį ir planai žlugo. Bet tada pagalvojau, kad gal ir neprotinga išsileisti į tokią kelionę iš karto, nepabuvus trumpesniuose žygiuose, juk nesu bandęs važiuoti po 100 ir daugiau kilometrų keletą dienų iš eilės.
Besidomint apie žygius dviračiais, youtube atradau Simono Dailidės organizuojamą žygį iš Vilniaus į Palangą ir nusprendžiau, kad čia būtų gera proga išbandyti savo jėgas, ir kad kitais metais tikrai prisijungsiu prie šio žygio.
Tėčio kova su mielomine liga
Kažkur esu perskaitęs mintį, kad laimingiausią gyvenimą gyveni tol, kol turi sveikus tėvus. Labai graži ir labai teisinga mintis. Deja šis mano laimingiausio gyvenimo laikas jau pasibaigė – pralaimėjęs kovą su onkologine liga mirė mano tėtis.
Dabar žiūrint į tėčio nueitą kelią kovojant su liga, atrodo, kad buvo padaryta klaidų, buvo neteisybės, norisi kažką kaltinti… Todėl noriu pasidalinti šia istorija, su viltimi, kad galbūt ji kažkam padės priimti teisingus sprendimus ir nekartoti mūsų klaidų.