Jeigu kaimynai netriukšmauja už sienos, arba jų vaikai nebėgioja bute virš tavęs, ar jeigu nelaiko 20 kačių ir iš jų buto nesklinda nemalonus kvapas ir pas tave neatsiunčia pasisvečiuoti tarakonų, tai su jais būna labai smagu.
Mano istorija su kilimėliu jau kaip ir išsisprendė. Pradžioje radau jį pasuktą taip, kad tas užsilenkęs kraštas niekam nebetrukdė, o paskui kažkas jį apskritai pavertė ir ta problema tabo nebeaktuali.
Tai ką gi čia daryti, kad vėl taptų smagu…? ogi susiradau naują kaimynę 😀
Žodžiu, Indrė turi kaimynę, kuriai lengvai stogas pačiuožęs. Tai ji kokių nors žvakių pristato nakčiai ant palangės, kad paskui gaisrinė atlekia tikrint ar čia niekas nedega, tai klausinėja visokių nesąmonių, tai dar sugalvoja.
Pamačiusi, kad aš pas Indrę dažniau lankytis pradėjau, dar vasarą pradėjo domėtis, ar pas ją negyvenu.
Žodžiu, čia kurią dieną Indrė savo pašto dėžutėje rado įmestą rusišką knygą:
Na, gal ir ne ji įmetė, bet nu o kas dar galėjo? Tai aš paėmiau tą knygą ir įmečiau į jos pašto dėžutę. Jeigu knyga jos – supras, kad žinom, kad čia ji. Jeigu ne jos, gali pradėt aiškintis kieno ir gal suras savininką.
Žodžiu, galimai čia vėl bus galima pažaisti su kaimynais 😀
Galėsi žaisti ir žaisti pas mane, kai vėl žuvis, šiukšlių maišus ar pigaus vyno, degtinių butelius išmes pro langą, kai nuplėš ar nudegins lapelį nuo pašto dėžutės „prašau nemesti reklamos” … 😀 ir žinok vis dar stebins ir stebins 😀
Jau nekantrauju 😀
Jūs ten truputį senesnėj statyboj įsitaisę su gyventojais nuo pastatymo, kad taip linksma? Nekantriai lauksiu kitų istorijų. Pas mane tai be bukų rūkorių nelabai kas įdomaus vyksta, neskaitant to vasarinio nuogo vyruko tėškimosi iš balkono į parkingą, na bet čia vienkartiniai atvejai.
Jo, mūsų senos statybos daugiabučiai, tai čia kaimynai ne taip įdomiai pokštauja, kaip pas tave 😀