Kartą vienai pažįstamai pasakiau, kad didžiausia mano svajonė yra nedirbti ir gauti pinigus, t.y. turėti pasyvių pajamų šaltinius, kurių generuojamų pinigų užtektų pragyvenimui. Ta, pažįstama man atsakė, kad „ei, taigi būtų baisiai nuobodu, nedirbti! Ką gi veiktum per dienas?” Na, ir aš jai papasakojau ką veikčiau.
Samdomas darbas, mano manymu, yra baisiausia kas gali būti žmogaus gyvenime – jis iš tavęs atima trečdalį gyvenimo laiko, kurį tu galėtum skirti daug prasmingesnėms veikloms. Gerai, kai pasiseka ir gali dirbti patinkantį darbą patinkančioje įmonėje. Tačiau net ir tokiu atveju esi priverstas ofise leisti vasaros dienas, praleisti įvairius renginius, kurie vysta vyksta mieste dienos metu, kitus svarbius įvykius ir pan. Nes nuolat atsiprašinėti iš darbo ir teisintis vadovui, kad turi svarbių reikalų, gali ir nepavykti. Ir kiek teko girdėti žmonių pasakojimų, kurie kažkada dirbo samdomą darbą, o dabar freelancina, arba kita veikla užsiiminėja, visi iki vieno sako, kad samdomo darbo atsisakymas buvo geriausias sprendimas jų gyvenime.
Apie freelancinimo ar savo verslo galimybę ir aš pagalvoju, ir gal išauš tokia diena, kai pasiryšiu palikti samdomą darbą ir dirbsiu sau, arba būsiu susikūręs pasyvių pajamų šaltinius, kad galėčiau apskritai nedirbti. Tai aš čia dabar ir pasvajosiu apie tai, ką daryčiau jei visai nedirbčiau. Taigi nedirbdamas aš:
- Skirčiau daugiau laiko sportui. Dabar sportuoju tris kartus per savaitę, dažniausiai vakarais po darbo. Tuo metu jau būnu emociškai pavargęs ir sportas nebebūna toks efektyvus kaip galėtų būti. Kartą atostogaudamas, sportavau rytais ir tai buvo pats geriausias laikas sportui. Rytais galėčiau sportuoti nors ir kasdien. Todėl man rytas visada prasidėtų sporto salėje.
- Skaityčiau daugiau knygų. Yra begalė gerų knygų, o joms geriausiu atveju skiriu tik po keletą valandų per savaitę. Nedirbdamas skaityčiau bent po kelias valandas per dieną.
- Lankyčiau įvairius kursus. Albertas Einšteinas yra pasakęs: „Diena be mokslo – tuščiai praleista diena. Tiek daug yra ko mokytis ir tiek mažai turime tam laiko„. Grįžus po įtemptos, 8 valandų, darbo dienos, jau retai norisi dar kažką mokytis, o jei toks noras ir yra, tai nuovargis neleidžia tam skirti daug laiko ir pats mokymasis nėra toks efektyvus, koks galėtų būti. Dažniausiai, tam laiko randu tik savaitgaliais po 1-2 valandas į dieną. Todėl nedirbdamas lankyčiau įvairiausius kursus, seminarus, pamokas ir šviesčiausi, bei tobulinčiau savo vidinį pasaulį kiek tik įmanydamas.
- Užsiimčiau kokia nors savanoriška veikla. Turėdamas pakankamai laiko sau, skirčiau daugiau laiko ir kitiems. Kažkada darbe kolegė buvo suorganizavusi kolegoms galimybę pasavanoriauti keletoje organizacijų. Tie kas sudalyvavo, labai džiaugėsi įdomiai ir naudingai praleistu laiku.
Atrodo surašiau tik keletą punktų, bet įsivaizduoju, kad laisvo laiko nuobodžiavimui tikrai neliktų. Tuo labiau, kad tai tikrai ne visos veiklos, kuriomis norėčiau ir galėčiau užsiimti, nes dar norėtųsi skirti laiko žygiams bei kitoms kelionėms.
O ar jūs nors kartą pagalvojote, ką veiktumėte turėdami daug laisvo laiko? pasidalinkite savo mintimis komentaruose!
Tokiam planui įgyvendinti reiika būti labai disciplinuotu ir motyvuotu žmogumi. Manau dauguma neverčiami kažko veikti sėdėtų prie teliko ir nieko gero neveiktų:) Be to reikėtų visą buitį tobulai susitvarkyti, kas nėra taip paprasta…
Dauguma galbūt, na, gal ir aš pačioje pradžioje taip daryčiau… bet ilgiau nei savaitės tikrai nesugebėčiau nieko neveikti 😀 O disciplinuotumas, tai mano didžiausias ir pliusas, ir tuo pačiu minusas. Man nėra sudėtinga prisiversti ką nors daryti, na kaip kad dabar laikausi mitybos plano jau daugiau nei 8 mėnesius 🙂 visiems pažįstamiems tai daug nuostabos kelia toks mano pasiryžimas 🙂 Kitą vertus, manau, ir kitiems žmonėms greitai pabostų tuščiai laiką leisti, vistiek norėtųsi kažką prasmingo nuveikti…
Įdomiai surašei. Aš tik būčiau labiau egoistiškas ir savanoriavimą keisčiau į keliones. O apie kursus labai geras mintis.
” o kai auginsiu raumeninę masę, tai dar Kreatiną vartosiu”. Skaitinėju apie baltymus internete ir pasimečiau. Kreatinas vienas iš baltymo rūšių? Ir kaip čia, kai auginsiu „raumenų masę”, tai dabar tu sportuoji kaip? Ne kad raumenys augtų , o kaip? Ir kokius baltymus naudoji ir kodėl? Nes aš supratau, kad visi baltymai dėl raumenų. Ten net iš pienų jų gal 3-4 rūšių yra, o dar jautienos, žirnių, kanapių ir t,.t. Joma jo. O aš galvojau ok, pažiurėsiu kur pigiau ir paimsiu, o čia dar tipą reikia išsirinkti 🙂 Viskas sudėtingiau. Tas BCAA ir dar nespėjau normaliai paskaityti, bet irgi įvairių variantų yra.
Kreatinas, tai ne baltymai, tai jau kita medžiaga 🙂 Šiuo metu sportuoju, kad numesčiau riebalus, tai kilnoju svorius, bet esu susimažinęs suvalgomų kalorijų kiekį, todėl svoris krinta 🙂 Kai jau auginsiu raumenis, tai sportuosiu toliau, bet jau valgysiu daugiau ir šiek tiek kitokį maistą, ir tada augs raumenys 🙂 nes vienu metu mesti riebalus ir auginti raumenis neįmanoma, todėl tą reikia daryti atskirais etapais 🙂
Dėl baltymų tai geriu pieno išrūgų baltymus (Whey protein). Pieno išrūgų baltymai yra geriausiai įsisavinami, todėl jie yra populiariausi. Be Whey protein dar yra pieno išrūgų izoliatas, tai jie yra panašūs į Whey protein, bet iš jų pašalinti kažkokie priedai (laktozė gal) ir todėl porcijoje lieka daugiau paties baltymo. Tai sportininkų tarpe izoliatas yra labiau vartojamas. Tačiau jis yra brangesnis. Aš kadangi ant podiumo lipti neketinu tai man tinka ir Whey protein 😀 Dar yra Kazeinas, tai jis lėto pasisavinimo baltymas, todėl labai tinka gerti prieš miegą.
O tie kiti – jautienos, kanapių ir t.t. baltymai, tai apie juos daug nežinau. Bet juos paprastai vartoja tie, kas negali vartoti išrūgų balytmų.
Tai pradžiai galit bandyti nusipirkti tiesiog Whey protein, jie bus pigiausi. Tik skonį tada jau reiktų pasirinkti tinkamą. Aš kartą buvau paėmęs rabarbarų, tai vos galėjau gert, koks šlykštus buvo 😀
Na, taip BCAA irgi būna įvairių, būna su papildomais priedais, būna santykiai amino rūgščių skiriasi ir pan. 🙂
Ups, tikrai supainiojau kazeina ir kreatiną 🙂 Šiaip ačiū už paaiškinimus. Kažkaip skaitai skaitai ilgą straipsnį ir vis tiek klausimų lieka. O kaip trumpai kas nors atsako iš kart aiškiau.
Su tuo „dirbti sau” visokie variantai gali būti. Jei samdomam darbe atidirbai 8 val, uždarei duris ir laisvas (aišku ne visur taip), tai dirbdamas sau gali ir po 20 val arti. Žinau savo aplinkoj tokių žmonių. Aišku ir uždarbis kitas, bet kiek streso, kiek visko… Visur pliusai ir minusai, ir nuo pačios veiklos priklauso. O pasyviosios pajamos – regis geriausias variantas. Bet kaip iki to prieiti?
Šiaip šis Tavo klausimas privertė susimąstyti. 2-3 mėn per metus esu praktiškai laisva. Ir ką veikiu? NIEKO. Tipo ilsiuosi. Net nėra ką papasakoti. O kodėl nieko neveikiu? Nes nežinau, ką noriu veikti. Tikriausiai NIEKO ir nenoriu veikti. Siaubas. Pačiai nejauku pasidarė. Ir kokį pavyzdį vaikams rodau…
Einu galvoti, planuoti 😊 Ačiū, kad užkabliavai!
Na, taip, sutinku, kad visur visko būna 🙂 ir o „darbas sau” atrodo patrauklus, nes nesu taip dirbęs ir nesu pajutęs neigiamos jo pusės 🙂
Dėl pasyvių pajamų, tai esu užsiregistravęs į kelių seminarų ciklą apie tai, kai sudalyvausiu gal kažkuo apie tai ir čia pasidalinsiu 🙂
Būtų dar gerai, kad pats išbandytum, ko seminare mokys. Ar pasiteisins, ar realu viskas, ką ten kalbės.
Ir tikrai nenoriu atkalbėti nuo „darbo sau”, reikia viską gyvenime išbandyti. Geriausias verslas tas, kurį įmanoma pradėti nuo nulio. Ne nuo paskolų ar pan., o nuo nulio. Kad nebūtų ko prarasti. Yra kur pasukti galvą 😉. Jei taip pavyks – pirmyn! Pirmas požymis, kad turi verslininko gyslelę.
Tai būtinai viską ir išbandysiu 🙂 ir einu su tikslu, kad noriu gyvenime naujų vėjų įsinešti 🙂
Prisiminiau vieną pavyzdį. Sugalvojo studentai biznį daryti. Tuo metu buvo pirtys ant bangos. Susiskaičiavo, kiek reikia pinigų pradžiai – daug, labai daug. Skaičiuoja kas kiek iš tėvų gali gauti, kiek iš banko ir pan. Žodžiu nori pirkti sklypą ir statyti mažus namukus-pirteles. Pinigų negauna. Bet susiranda verslo konsultantą ir štai kaip viskas pasisuka. Susiranda gražią vietą ir išsinuomoja žemę. Sumoka minimaliai, nes sutaria, kad vėliau atsiskaitys. Susiranda įmonę, kuri nuomoja mobilias pirteles. Prisifotografuoja, prifotošopina jas išnuomotoje žemėje. Ir deda visur skelbimus, reklamas. Žmonės pradeda skambinti, jie sako – viskas užimta dviem mėnesiam į priekį, galim užrašyti tik po 2 mėn, būtinas avansas. Taip ir prisirenka visokių baliauninkų, mergvakariai bernvakariai, gimtadieniai ir pan – po 2, 3 mėn. Avansų beveik užtenka išsinuomoti tom pirtelėm, įneša pradinę sumą ir sutaria iki kada, kaip atsiskaitinės toliau. Įmonė atveža pirteles, pastato toje žemėje ir po 2 mėn jau viskas pajuda.
Visų smulkmenų nežinau, tą istoriją konsultantas mums pateikė kaip realų pavyzdį. Ir pasakė – kol negalit kažko panašaus pradėti praktiškai nuo nulio – geriau nepradėkit. Nebent turit daug laisvų pinigų ir negaila prarasti. Bet tik ne nuo milžiniškų skolų…
Labai geras pavyzdys 🙂 praktiškai toks mąstymas ir skiria verslininkus, nuo paprastų žmonių 🙂 verslininkai randa būdų kaip pasidaryti pinigų praktiškai iš nieko 🙂
Ai, matyt, čia tavo įtaka. Facebook’e pamačiau seminarų vienų tokių reklamą. Tai, ai, paėmiau ir nusipirkau 🙂 Niekada nepirkdavau iki šiol. Na, dabar, kadangi pinigus mokėjau, tai tikrai teks žiūrėti. Kitaip gi gaila išmestų pinigų bus. 🙂
Netyčia ne „7 Savaičių iššūkis” ? 🙂
Ne. Kitoks. Bet man net gėda sakyti koks, esu, tipo, rimtas vyras, o tokių nerimtų seminarų pradėjau klausytis 🙂 Ai. 🙂
Aš tai manau, kad niekada nereikia galvoti ką kiti pagalvos 🙂 visokių žmonių dabar yra, su visokiais pomėgiais ir pan. Tai nueiti į nerimtą seminarą, nieko čia tokio, svarbu patinka 🙂