Vieną dieną, po įtempto periodo darbe, vadovas pasiūlė išlaisvinti susikaupusias blogas emocijas mėtant kirvius į taikinius. Neseniai čia tokia pramoga Vilniuje atsirado, o pasirodo ir Amerikoje šiuo metu sparčiai populiarėja (o sugalvojo tokį sportą Kanadiečiai). Pradžioje visi pagalvojom, kad visai čia smagu gali būti ir užsiregistravom.
Atėjus dienai, kai jau visi turėjome po darbo keliauti į mėtymą, kolegos pradėjo ieškoti priežasčių kodėl negali vykti, ir iš 8 nuvažiavome 5. Tačiau vienai kolegei paskambino kaimynas, kad užpylė jos butą, tai ir ji greitai išvyko, todėl likome 4-iese.
„Vilniaus kirviai” įsikūrę „Spaudos rūmuose”, kai atvykome, lauke mus pasitiko instruktorius ir ilgais koridoriais nuvedė iki vietos. Įsikūrę jie neperdidžiausioje patalpoje, kurioje paruošti 4 takeliai mėtymui, kadangi mūsų buvo 4, tai mums leido naudotis 2 takeliais, šiaip taikoma nuostata, kad viename takelyje mėtyti gali daugiausiai 3 asmenys.
Pirmiausia mums pravedė trumpą instrukciją. Kadangi kirvių mėtymas iš esmės saugus sportas, o ir mes adekvačiai atrodėme, tai nepasakojo, ko negalima daryti ir pan., iš karto ėjome prie mėtymo technikos. Pradėjome nuo mėtymo virš galvos viena ranka ir dviem. Pradžioje pajausti metimą sekėsi sunkiai – kirvis arba per daug apsisukdavo skirsdamas ore ir į taikinį atsitrenkdavo ne ašmenimis, arba pasisukdavo šonu ir tada ašmenimis atsitrenkęs neįsmigdavo. Esmė čia tokia, kad kirvio ašmenys turi į taikinį įsmigti vertikaliai, nes taip eina medžio rievės, kitu atveju įsmingą tik į gerai sukapotą vietą, kur mediena jau minkšta.
Mėtyti dviem rankomis laikant vieną kirvį man nepatiko, o viena ranka buvo visai gerai. Pradžioje sekėsi sunkiai, bet į pabaigą jau beveik kiekvienu metimu kirvis į taikinį įsmigdavo. Problema pradžioje buvo tame, kad tiesiog per silpnai išmesdavau. Kirvių mėtyme kaip ir visur kitur – darbą daryti reikia su energija, tik tada jis gerai seksis.
Kai truputį pramokome mėtyti, instruktorius surengė mini varžybas. Po jų sekė kitokių mėtymo technikų pamokos – mėtymas viena ranka užsimojant iš apačios (kojų lygyje), dviem rankomis laikant suglaustus du kirvius ir užsimojant virš galvos, bei pasiėmus po vieną kirvį į abi rankas ir metant į du atskirus taikinius. Vis dėlto, mėtyti viena ranka man buvo įdomiausia.
Mėtėme mes ten juos gal apie 1,5 valandos, pradžioje buvo įdomu, bet paskui kažkaip pradėjo pabosti, trūko gal didesnės kompanijos, gal muzikos, gal alaus, gal dar kažko… Instruktorius sakė, kad didesnėse kompanijose būna azartiški turnyrai, tai ir mums gal sutrukdė tai, kad visa komanda nesusirinko.
Patys mėtymo kirviai nėra kažkuo labai ypatingi, jų nusipirkti galima tiesiog Ermitaže, tai visai galima tokią pramogą ir kaime pačiam pasidaryti. Na, bet vistiek įdomu buvo išbandyti kažką naujo.
O geras. Mačiau aš jų reklamą, tai atrodė, kad labai įdomu. Galvojau, kad reiktų kada ir man nueiti. Bet iš tavo aprašymo, nekrykštančio susižavėjimu, nutariau, kad gal ir kada nueisiu, bet neskubėsiu, gal prie kokios progos.
Na, taip entuziazmas greitai ten pasibaigė☺ pamėginkit su didesne kompanija ten nueit, turėtų linksmiau būti😉