Šiandien kelionė į darbą iš Baltupių prasidėjo ne itin linksmai. Autobusų problemos niekur nedingo – 49 atvažiavo 2 minutėmis anksčiau nei numatyta. Artėdamas prie stotelės jau mačiau jį išvažiuojant… Na, teko laukti kito.
Darbo rūpesčiai
Darbe vis dar plušu su tuo pačiu ML projektu. Duomenų kiekiai čia nemaži, tad pradėjus dirbti nuolat susidurdavau su RAM trūkumu. Iš pradžių kompiuteryje turėjau 16 GB, vėliau padidino iki 32 GB, o dabar jau turiu 64 GB. Visgi, net ir su tokiu kiekiu kartais iššoka klaidos, kad atminties nepakanka. Deja, 64 GB yra maksimumas, ką palaiko mano laptopas.
Šiandien dirbant ir galvojant, kaip čia toliau spręsti problemą, aplankė elementari mintis – juk galima iš atminties ištrinti nebenaudojamus dataframe’us! Kartais jų prisikaupia nemažai, o vėliau prijungus prie pagrindinio, jie ir toliau tūno atmintyje ir užima brangią vietą. Dabar tiesiog padarius merge iš karto darau del nereikalinfas_df, ir kompas iš karto atsikvepia lengviau 🙂
Sveikatos aktualijos
Prieš porą savaičių baigus gerti Bromkriptiną, reikalai atrodė susitvarkę, tačiau po kelių dienų vėl pajutau, kad kažkas ne taip. Nuėjus priduoti kraujo tyrimams paaiškėjo, jog hormonas vėl padidėjęs. Ne tiek, kiek praeitą kartą, bet vis tiek virš normos.
Hila’os endokrinologė vėl išrašė Bromkriptino receptą, šį kartą ilgalaikį (galioja metus). Gerti reikia po pusę tabletės kasdien, išskyrus sekmadienius – „išeiginė” 🙂 Paklausus, kodėl hormonas gali taip kilti, gydytoja sakė, jog hipofizėje gali būti gėrybinis augliukas, tačiau kol kas jis per mažas, kad jį parodytų MRT. Po metų tyrimą reikės pakartoti. Taigi, adatos dūrio per nosį į smegenis gal dar ir neišvengsiu.
Iš esmės, padidėjęs hormonas nėra blogas dalykas, jei nesukeltų šalutinių poveikių. Endokrinologė minėjo, kad ir didesnio jo nenumušinėja vaistais, jei jis nesukelia problemų. Deja, man jo poveikis pasireiškia iš karto, tad nieko kito nelieka, kaip tik gerti vaistus.
Kelionė namo
Grįžtant namo 7 autobuso vairuotojas ne itin noriai padėjo neįgaliajam patekti į autobusą. Ties vidurinėmis durimis yra tiltelis, kurį vairuotojas paprastai nuleidžia pamatęs neįgalųjį stotelėje. Šįkart vairuotojas nė nepajudėjo iš vietos, kol su neįgaliuoju keliaujanti moteris nenuėjo ir paprašė pagalbos. Išlipdamas iš autobuso vairuotojas dar ir „ponais” juos išvadino…
Seniai rašei ! Jau pasiilgau !😄
Tik prieš savaitę 😀
Buvau pripratusi skaityti kiekvieną dieną ! 😅😘
Kiekvienai dienai pritrūkstu temų 😀
Aš gi tau sakiau, kad reikia normaliai priduot kraują, o ne tyrimams, kad išgydytų viską.
Ligas, nuleisdinėjant kraują, gydė viduramžiais dabar jau nebe 😀