Naujuosius sutikom du kartus

Su Indre vis pasikalbėdavom, kad reikia sugalvoti kažką įdomaus Naujųjų sutikimui. Bet užsimindavom ir užmiršdavom. Aš vis pasižiūrėdavau naujametinių kelionių pasiūlymus, bet vis taip atsainokai, nes gi dar daug laiko ir kažką spėsim.

Ir taip vis tempiant, jau gruodžio pradžioje Indrė užklausė „Tai ką per Naujus veikiam?” aš buvau nusižiūrėjęs keletą variantų, bet jų sąlygos man ne visai patiko. Tai favoritu buvo kruizas „Helsinkis-Turku-Stoholmas”, ir kai Indrė paklausė, tai jį ir pasiūliau. Indrė pasižiūrėjusi pasiūlymą įvertino teigiamai, tai, berods, tą patį ir kitą vakarą jį ir nusipirkome.

Vėliau dar buvo kilę minčių, kad gal paskubėjome nevertinę visų sąlygų (nes gidai kalba tik rusų kalbą, nes dar visokių papildomų paslaugų ir mokesčių yra), kad gal būtų užtekę ir ko nors paprastesnio, nu bet jau vėlu buvo ką nors keist, ir atėjus gruodžio 29 dienai, nuvykome į nurodytą vietą, kur laukę autobuvas ir išvykome į kelionę.

Kelionė prasidėjo prie Spaudos rūmų, į autobusą atvykome paskutiniai. Taigi tik mums įlipus išjudėjome į Kauną, tada į Panevėžį. Lietuvių buvo gal kokie 21. Vėliau Rygoje įlipo gal apie 26 latvius.

Po visos nakties važiavimo atvykome į Taliną, o tada apie 7:00 Viking Line keltu išplaukėme į Helsinkį. Ten turėjome neilgą ekskursiją autobusu, ir porą valandų laisvo laiko pasivaikščioti.

Helsinkis

Važinėjant autobusu gidė papasakojo ir apie Helsinkį ir apie pačius suomius. Tai sužinojau, kad Suomija nėra Skandinavijos šalis ir kad Suomijoje oficialios dvi valstybinės kalbos, tai suomių ir švedų. Gidė dar juokavo dėl Suomijos oro – 9 mėnesiai depresijos, ir 3 – beprotybės. Ir negė mitus, kad dėl prasto klimato suomiai linksta į alkoholizmą. Šiaip net nebuvau girdėjęs tokio mito 🙂 O dar suomiai labai sąžiningi žmonės, kurie labai laikosi įstatymų.

Paskui nuvykome į tokią labai įdomią biblioteką. Gidė šiek tiek buvo skeptiška dėl jos statybų, nes Suomijoje vyksta ekonominė krizė, o biblioteka kainavo keliasdešimt milijonų…

Bet pati biblioteka, tai wow. Joje yra 3D spausdintuvų, ploterių, įrašų studijų… ir viskuo naudotis galima nemokamai, reikia susimokėti tik centus už sunaudotas medžiagas.

Po to važiavome į Turku. Ir nakvojome viešbutyje. Viešbutyje buvo ir SPA, tai su Indre išbandėme ir Suomišką sauną.

Kruizas

Kitos dienos ryte išvykome į Uostą. Sėdome į kruizinį laivą „Viking Glory” ir išplaukėme link Stoholmo. Laivas visai gražus, niekada tokio tipo laivu nebuvau plaukęs, tai visai patiko. Šiaip net nesijautė, kad plaukėme, nebuvo jokio supimo, nebent jau tik uoste, švartuojantis.

Vakare laukė naujametinė vakarienė ir visokios pramogos. Tai šioje vietoje, atrodo, kad organizatoriai galėjo ir labiau pasistengti 🙂

Vakarienė buvo labai panaši į pusryčius, prisidėjo tik keli kitokie patiekalai ir nemokamas alkoholis. Tai čia norėjosi didenės įvairovės. Pavalgyti turėjome 1,5 valandos (iki 20:00). Ir po to bufetas užsidarė. Užsidarė ir daugelis kitų kavinių.

Tuo metu dar nieko įdomaus laive nuvyko, todėl su Indre į pramogų paieškas patraukėme kiek vėliau.

Šiaip, Naujametinių pramogų buvo mažokai… naujų naktį, buvo tokių tiesiog uždarytų kavinių, koncertas normalus tik vienas buvo…

Kiti turistai pasakojo, kad kituose kruizuose, kuriuose yra plaukę, vykdavo loterijos, kuriuose yra belenkokių prizų laimėję (dronų, kvepalų, kelionių) yra, o čia infocentre net negirdėjo kad tokių loterijų būna…

Taigi vakaro įvykių centras buvo kazino, kuriame vyko muzikiniai šou, šokiai…

Įdomu buvo tai, kad Naujuosius sutikome du kartus. Kadangi Švedija ir Suomija yra skirtingose laiko juostose, tarp kurių yra 1 valandos skirtumas, tai pirmiausia Naujuosius sutikome Suomijos laiku, o po valandos dar ir Švedijos 🙂

Turku

Ryte atplaukėme į Turku. Persėdome į autobusą. Su mumis pasisveikino Turku miesto gidė ir pradėjome ekskursiją autobusu po miestą. Lauke buvo kokie -17, tamsu, autobuso langai apšalę, tai ne kažkiek daug ir matėsi.

Vėliau sustojome prie Turku katedros, į kurią buvome užėję, ir kur gidė pripasakojo visokių istorijų 🙂 tada dar nuvedė į aikštę, iš kurios kas met būna sakomas kažkoks labai žymus visoje Suomijoje Kalėdinis pasveikinimas, ir ten susirenka baisiai daug žmonių.

Tada dar turėjome šiek tiek laisvo laiko, per kurį spėjome tik nueiti iki kavinės ir nusipirkti kavos ir sumuštinių.

Kas dar įdomu, tai kad suomiai neperlabiausiai puošiasi Kalėdoms. Prie Turku katedros stovėjo eglutė papuošta tik lemputėmis. Gidė minėjo, kad kai ji prieš 13 metų atsikraustė į tą miestą, tai eglutė buvo papuošta iš vis gal tik 3 žaisliukais.

Na, o po to sėdome į autobusą, su kuriuo lėkėme į Helsinkį, persėdome į keltą, su kuriuo atplaukėm į Talilną ir tada vėl autobusu namo.