Kaip ir prieš bet kokią eilinę operaciją, taip ir prieš dantų rovimo, tenka keliauti į polikliniką ar atlikti tyrimus.
Tyrimų sąrašą gauni iš Žalgirio klinikos. Tame sąraše gal 10 punktų, bet realiai reikia išsitirti kraują, šlapimą, bei pasidaryti EKG ir plaučių rentgeno nuotrauką. Visą tai reikia atlikti likus ne daugiau nei 10 dienų iki paskirtos operacijos dienos. Man čia gavosi trys vizitai: vieną dieną nuėjau pas šeimos gydytoją siuntimo tiems tyrimams, ir tą patį vakarą pasidariau EKG. Kitą rytą pristačiau šlapimą ir pasidariau kraujo tyrimą (kraujo tyrimas kainavo 5,5 eu) tos pačios dienos vakarą persišviečiau plaučius, na ir po poros dienų nuėjau pas šeimos gydytoją rezultatų ir siuntimo operacijai.
Kelionės į Žalgirio ligoninę išvakarėse, paklausinėjau Manto apie tai kas manęs laukia, nes prieš kurį laiką ir jis pats tokią operaciją apturėjo.
Paskirtą dieną atvykus į 116 Žalgirio ligoninės kabinetą, jau koridoriuje pasitiko seselė, paprašė dokumentų ir liepė pakaukt. O po kelių minučių pasikvietė į kabinetą. Ten kartu su gydytoju pasiklausinėjo, kodėl noriu traukt dantis, ar esu turėjęs operacijų ankščiau ir t.t. Gydytojas pasižiūrėjęs į burnos nuotrauką pareiškė, kad trauks 6 dantis, mat pas mane protiniai dantys išaugę ne 4, kaip pas daugelį žmonių, o visi 6.
Pasirašius keletą popierių, seselė nuvedė į palatą. Palata, tvarkinga, dvivietė, tačiau pirmą dieną joje teko būti vienam. Ilgas nuobodžias valandas leidau skaitydamas knygą. Per dieną po kartą buvo užsukę palatos gydytoja ir anesteziologas. Abu papasakojo kas laukia rytoj, ir po kartą paklausė kodėl noriu dantis trauki. Žodžiu to klausinėjo visi su kuo tik bendravau. Gydytoja rekomendavo operacijai bendrą nejautrą, t.y pilną narkozę. Aš tokio potyrio gyvenime nesu turėjęs, todėl visai norėjau išbandyti. Tuo labiau, kad ir streso mažiau, kai visos operacijos nematai.
Pietus gavau jau pirmąją dieną. Pietums buvo barščių sriuba, bei grikių košė su mėsa, bei trupučiu raugintų kopūstų. Nuobodžiaudamas palatoje, jau maniau, kad liksiu alkanas, nes pietus esu pratęs valgyti apie 11:30, o čia tokiu metu jokio signalo apie maistą neteko išgirsti. Tačiau truputį po pirmos valandos seselė pravėrė duris ir sušuko „Pietūs!”.
Pirmas į valgyklą atskubėjo vaikinukas, tikriausiai, taip pat po dantų šalinimo operacijos. Jis pasiėmė lėkštę sriubos, pažiūrėjo į ją, pabandė išsižioti… tačiau atsistojo, nunešė lėkštę atgal ir išėjo. Tikriausiai sriubos nemėgsta…
Pirmoji diena praslinko visai greitai, nors veiklos ligoninėje ir nėra, o ir palatoje buvau vienas, tačiau skaitant įdomią knygą diena netrunka prabėgti. Pagal rekomendacijas vakarienę valgyti dar galėjau, nes ji buvo apie 5 valandą (prieš operaciją valgyti negalima nuo 6-7 valandos) tačiau nusprendžiau jos atsisakyti. Ir miegoti nuėjau alkanas.
Laukite tęsinio 🙂
„paprašė dokumentų ir liepė pakaukt.” – labai į temą tavo mistype 🙂
6 dantis – nu pavarai 🙂 žiauriai protingas. Pas mane tik 3, nes ketvirtas taip ir neišdygo 🙂
„Tikriausiai sriubos nemėgsta…” – negaliu kaip prajuokinai.
Ok, sėkmės, man visgi paprasčiau buvo, nors ir siuvo, bet į ligoninę nebuvo paguldę. Sakė, nes kieti dantys, tokius legviau išrauti, nesubyra.
Man ir neišdygusius rovė 🙂 bet tie 6 tai ir patį nustebino 😀