Can Can Pizza – Paprastoji pica

Can Can Pizza’oje teko lankytis vieną vienintelį kartą gyvenime. Vasarą, kai buvau baigęs pirmą kursą, su tėčiu lankėmės Maxima Bazėje. Tada ten buvo įsikūrusi ši picerija (kaži kas dabar ten yra? seniai buvau). Su tėčiu užsisakėme po picą, ir jos mums abiems nepatiko. Įsivaizduojat, buvau baigęs pirmą kursą, skonio receptoriai dar nebuvo išlepinti, o pica jau nepatiko. Tikrai kažkas negerai su ja turėjo būti. Kas konkrečiai man tada nepatiko, nepamenu. Bet dėl to Can Can Pizza’oje daugiau ir nesilankiau, ir iį ten picų neužsakinėjau. Bet šiandien atėjo eilė užsisakyti vėl.

Skaityti toliau

Fokus pizza – Gardžioji

Fokus pizza kiekvieną kartą vilioja kvapais, tuos, kurie eina sportuoti į Impuls+ Kareivių gatvėje. Šių metų pradžioje du mėnesius ir mane tie kvapai viliojo, bet pagundai vis sakydavau „Ne”. Tačiau tik iki dabar. Dabar atėjo ir Fokus pizza eilė. Kažkada savo karjeros pradžioje su buvusiais kambariokais esu apsilankęs šioje picerijos, dar gal vieną kartą ir su tuometiniais kolegomis iš Transcom, buvom nuėję. Bet tai buvo taip seniai, kad jau ir nepamenu kokios ten picos buvo. Prisimenu, tik, kad buvo storapadžių, kurių aš nepirkdavau, nes panašios buvon buvo į batoną su priedais.

Skaityti toliau

ILife V7s Pro – geriausias tinginio draugas

Ilgokai svajojau apie dulkių siurblį robotą, ir pagaliau jį nusipirkau. ILife V7s Pro pasirinkau dėl keleto priežasčių. Visų pirma, ILife siurbliai robotai, kaip Xiaomi telefonai – palyginti nebrangūs ir kokybiškai atliekantys savo darbą. V7s Pro versija man patiko tuo, kad jis ne tik dulkes gali siurbti, bet ir grindis plauti. Grindis gali plauti ir V5 versija, tačiau V7s Pro dulkių įsiurbimo anga platesnė. Taigi renkantis, man pasirodė, kad šis modelis yra optimaliausias.

Skaityti toliau

Charlie – Kapri pica

Mano ir Charlie picerijos istorija prasidėjo dar studijų laikais. Kai neužsisakinėdavom picos į bendrabutį, tai su kambariokais mėgdavom nuvažiuoti į Antakalnyje, prie Šilo tilto, esančią Charlie picą. Ten kepamos picos man buvo labai skanios. Aišku, tada dar skonio receptoriai nebuvo tokie išlepinti įvairių skonių, todėl nebuvau toks priekabus. O ir apskritai, būnant studentu viskas, kas ne žuvų piršteliai ir makaronai yra skanu.

Vėlesniais laikais, Charlie picerijoje, su kompanija trečiadieniais eidavom žaisti „Smegenų kovas”. Prizinių vietų niekada neužimdavom, todėl didelės šeimyninės picos niekada nelaimėdavome, tačiau visada būdavo galima pasinaudojant kuponiukais nusipirkti nebrangių, 30 cm dydžio picų. Jų skonis man kažkaip neįsiminė, todėl nei išpeikt nei pagirt negaliu. 

Skaityti toliau