Pirmas mano kartas įvyko Čili picoje. Prisimenu, buvau studentas pirmakursis, ir kartą, rugsėjo mėnesį, po paskaitų su grupioke nuvažiavome į Akropolyje esančią Čili picą, tą, kuri virš ledo arenos. Kitokių picerijų tuo metu nežinojau, o ir Čili vardas dar tuo metu nebuvo toks keiksmažodis kaip dabar. Tais laikais reikėdavo dar ant laiptelių eilėje pastovėti, kol sulauksi atsilaisvinusio staliuko. Nežinau kaip dabar ten yra, bet paskutinį kartą ten ir buvau tik studijuodamas, reiktų kada vėl užsukti. Jau neprisimenu ir kokia mano pirmoji gyvenime suvalgyta pica buvo. Tikriausiai ji nebuvo įspūdinga, jei nieko apie tokį įsimintiną įvykį prisiminimai išblėso. Na, bet su pirmais kartais taip jau būna.
Šiuo metu Čili pica yra tarsi picerijų Maxima – ją rasi vos ne ant kiekvieno kampo. Kainos čia įvairios, bet visada būna akcijų, kurių metu pavalgyti gali visai nebrangiai. Aš išsirinkau Čempionų picą 50 cm skersmens, o jos kaina tik 6,99 €. Palyginimui „Visa Pica” už 30 cm picą prašo 8,00 €. Kokybė irgi būdavo labai įvairi. Paskutinė mano užsakyta pica buvo tarsi paveikslas, bet iš blogosios pusės – koks vienas pievagrybis, keli mėsos gabaliukai ir sūris. Ta pica tada taip sunervino, kad iš Čili nieko neužsakinėjau iki dabar.
Tačiau dėl nedidelių kainų vienu metu aš jas užsakinėjau labai intensyviai, vėliau, atradęs Express picą, kuri tada mane pavergė savo skoniu, Čili vistiek neužmiršdavau. Užsisakęs dvi pusmetrines picas (su akcija: vieną perki, kita nemokamai) prasimaitindavau visą savaitgalį. Berods tada ir buvau pasiekęs savo svorio piką, po kurio pasiryžau keistis ir atradau sportą.
Savo tinklalapį Čili turi, tačiau jame picos neišsirinksi – iš karto siūloma eiti į foodout.lt. O ten jau rinktis labai patogu – visais maistas sugrupuotas, akcijinės picos atskirai.
Taigi, Čempionų picą užsakiau 18:50. Į picos sudėtį įeina virtas kiaulienos kumpis, saliamis, mocarela, pievagrybiai, juodosios alyvuogės, petražolės. Pievagrybiai ir juodosios alyvuogės man visada labai patinka, ir jei galėčiau, jų dėčiau kone ant kiekvienos picos.
Pica į mano namus atkeliavo 19:55, prieš tai dar buvau gavęs SMS, kad užsakymas gali vėluoti apie 25 minutes. Atkeliavo ir vėl – vos vos šilta. Foudout maisto išvežiotojams pristatyti karštą picą – misija neįmanoma. Atsidarius dėžutę, vaizdas visai gražus… gražus kaip paveiksliuke. Iš tiesų pica praktiškai paveikslo storio – kaip popierius. Padas iškočiotas taip, kad jau plonesnis tiesiog negali būti. Įspūdis man susidarė toks, kad paimti 42 cm picos tešla ir ji ištampyta iki 50 cm. Jos priedai – taip pat kaip nuo 42 cm picos, jų užbarstyta tikrai ne per daug. Šią 50 cm skersmens picą suvalgyti man buvo lengviau nei kai kurias 42 cm picas. Tokioje plonoje picose surasti kažkokį skonį taip pat nėra lengva. Nėra ji tragiška, tačiau skania irgi nepavadinsi. Beje, tik įpusėjus valgyti picos kraštai sudžiūvo ir pradėjo trupėti. Su pica pateikiamas majonezinis padažas, iš tiesų ne padažas, o tiesiog majonezas su trupučiu prieskonių. Nerekomenduoju jo užsakyti.
Taigi nuo paskutinio karto Čili pica nepatobulėjo, daugiau jos neužsakinėsiu.
Tavo kumpis tai atrodo pigiai kaip šlapianka. Pica vos ne mokyklos valgyklos lygio. Bent pagal išvaizdą.
Principe, panašiai ir yra. Nieko gero iš to čiliako. Kokia nors šaldyta pica dėžutėje būtų buvusi geresnė.
Oi, jei tavo pirmasis Čili Akropolyje, tai nesi matęs, tiksliau ragavęs, pirmų Čili picų. Akropolyje kai atsidarė Čili, tai jau buvo masinė gamyba, tipo, sugadinta. Aš pirmąją Čili picą valgiau maždaug ten kur dabar savivaldybė su Europa. Buvo maža kavinukė, aišku, eilėje reikdavo laukti. Aha, taip seniai, kad niekas nebepamena. Ir net man atrodo, jog sapnavau. Gal dėl to, kad tada Lietuvoje dar nebuvo picų, o gal iš tikrųjų tais laikais darė labai geras picas, bet pamenu tą kartą. O gal dar, kad studentavimo laikais pinigų neturėjau, tai man picą kavinėje pirkti buvo tas pats kas į kosmosą išskristi. Beje, mano pažįstamas, picų mėgėjas, neseniai pasakojo, kad Čili picos pasitaisė ir dabar jis ir jo šeima valgo tik Čili picas ir kitų nepripažįsta.
Tiesa, ne užsakytas atvežimui. Ai, o dar vienas mano pažįstamas, nesakysiu kas, bet neseniai ėjo labai (labai) aukštas pareigas foodout’e, ką tik facebook’e pavarė ant jų irgi, kad vežė be galo ilgai ir atvežė šaltą ir net neatsiprašė. Vaizdžiai pasakojo, kaip jo vaikučiai gailiomis akutėmis verkė „tėti, tėti, norim valgyti”. Tai jam po to žadėjo atsiprašymo vardan vaikučiams desertų atvežti. Na, bet čia tikriausiai per pažintis. Tau kaip suprantu nepasiūlė 🙂 Nors gal dėl to, kad neturi vaikučių.
O šiaip tai įdomią specializaciją suradai – picų pristymų recenzijos.
Jo, tik iki pilnos recenzijos labai trūksta picos youtube unboxing video. Nu ten su dešimt pasukimų į visas puses, pakraipymų ir t.t., kaip ir pridera unboxinimui.
Jei būčiau vlogeris, tai gali neabejoti, kad tokie video būtų padaryti.
Na, žinoma, yra galimybė, kad vietoje valgant Čili picos yra geresnės. Pačioje kavinėje buvau pa galo seniai, tai kažkaip ir nelabai atsimenu kaip ten kas būdavo. Bet kitą vertus tai skonio reikalas. Express pizza dabar šlamštą gamina, bet vistiek yra sakančių, kad tai skaniausios picos.
Man gal nepasiūlė, nes aš tiesiog ramiu veidu tas picas paimu ir nieko pikto jiems nesakau, bet gal reikės pasišakoti kitą kartą 😀