Vakar grįžęs iš Grybų šventės dar sumąsčiau nueiti į mišką ir pats grybų paieškoti. Miške buvau baisiai seniai, spėju paskutinis kartas buvo tada. Tai įėjęs į mišką pasijutau kaip koks miesčionis – vaikštai dairaisi ir matai tik musmires visokias, nes ryškiai raudonai šviečia. Kokią gerą valandą vaikščiodamas vis pagalvodavau, kad nepastebėjau kokio šimto didelių baravykų. Bet kai pamačiau šitą nediduką, tai supratau, kad visai gerai aš tuos grybus pastebiu, tik jų nė velnio nėra. Po šio dar radau porą voveraičių ir šilbaravykį ir patraukiau namo.
O štai čia grybautojo rinkinukas. Racija – kad nereikėtų stūgaut miške, ir peiliukas, kurį nusipirkau grybų šventėje.