Sakykit ką norit, na bet tikrai jis ir daugiau niekas! Galima kaltint save patį, kad negali atsispirt pamatęs ant stalo sočią vakarienę, gali kaltint save, kad negali nurimt nesuvalgęs keliolikos saldainių… Bet gi karts nuo karto visu tuo pasimėgaut nėra jokios nuodėmės! Kam mums nervintis, graužti save dėl valios trūkumo, jei ne mes dėl viso to kalti? Čia juk diržas mums turi pasakyti kada reikia sustoti ir dieną kitą susilaikyti nuo kaloringo maisto. O juk dviems dienoms pas visus ryžto pakanka!
Prieš metus kitus gerai pasportavęs svėriau nei daug nei mažai – 70 kg. Krentant svoriui, trumpėjo ir mano diržas. Pasiekęs norimą rezultatą intensyviai sportuoti lioviausi, o diržas taip ir liko patrumpintas. Kol jis buvo, mano svoris svyravo tai aukštyn, tai žemyn po kokius 2 kg. Kai tik pajusdavau, kad diržas jau įsitempęs iš karto imdavausi priemonių ir po kelių dienų vėl viskas tvarkoje. Ir taip apie 2 metus.
Prieš keletą mėnesių gavau dovanų naują diržą. O šis, žaltys, buvo ilgesnis, laisvesnis ir labiau į pagundas vedantis. Sutrumpinti jo nesiryžau – juk gražus ir dar naujas. Tačiau, tai buvo didelė klaida, nes niekas taip manęs ir neįspėjo, kad po truputį, po truputį vėl pradedu apvalėt. Kai naujasis diržas jau pradėjo veržti sugalvojau pasisverti. Ir net išsigandau +10 kg.
Taigi pamoka visiems, jei norit būti gražūs ir liekni, turėkit tinkamą, išdresiruotą diržą, kuris laiku jus įspės.
Storas!
Bet jau einu teisingu keliu!
Nesąmonė! Geriausias — slankusis diržas be skylučių. Jokio streso, o stresas, kaip žinia, kitiems ėdrumo priepuolius sukelia 😀
Ta prasme „Ups priaugau pora kg, už tai einu dar pavalgysiu”? 😀 na, man taip nebūna, jei priaugu, tada jau susijamu ir bandau vėl grįžt į senas vėžes 😀