Kraujo donorystė Nr.: 8

Šiandien pirmą kartą kraujo donorystės akcija buvo surengta mano darbovietėje, todėl atsisakiau Manto pasiūlymo eiti kartu su juo į CUP’ą. Buvo labai smalsu pamatyti persigandusius kolegas laukiant eilėje. Ir mano smalsumas buvo patenkintas. Atėjus numatytu laiku prie posėdžių salės, jau eilutėje nerimastingai laukė kelios kolegės. Kraują nuleisdinėti turėjo nuo 10:00, tačiau paruošiamieji darbai šiek tiek užtruko ir į salę buvome įleisti gal po kokių 10-15 min.

Tik įėjus į salę akis užkliuvo už dviejų staliukų – ant vieno arbata su sausainiais ant kito dovanėlės. Jau iš karto donorų organizatorė pasiūlė apsispręsti ką norėsime pasiimti dovanų. Mano akis iš karto užkliuvo už dar nematytų puodelių, todėl negalėjau apsispręsti – rinktis jį ar, kaip visada, bilietą į kiną.

Kadangi anketas visi jau buvome atsispausdinę ir užsipildę iš anksto, tai visas registravimosi ir patikrinimo procesas ėjosi greitai. Šiandien sužinojau keletą naujų dalykų. Vienas jų, kad hemoglobinas nuo išgerto vandens kiekio nepriklauso. Anksčiau eidavau į NKC tik ryte išgėręs vieną puodelį arbatos ir manydavau, kad tik dėl šios priežasties galiu pažeminti Mantą hemoglobino kare, tačiau šiandien sužinojau, kad ir visai nesukčiaudamas, galiu jį įveikti. Jau geros dvi savaitės vartoju daug skysčių – išgeriu nemažiau kaip 1,5 litro vandens į dieną, šiandien taip pat daug gėriau, o hemoglobinas 153!

Prisėdus prie gydytojos pasimatuoti kraujospūdžio, ji iš karto keistai į mane pažiūrėjo – pasirodžiau perbalęs (matyt dėl apšvietimo). Pamatavusi kraujospūdį, ji dar pasiteiravo manęs dėl svorio, kuris nuo pirmosios donorystės yra nemažai padidėjęs ir kadangi nebuvo niekada atnaujintas, tai tikrasis svoris daktarei atrodė per didelis, todėl į anketą įrašė šiek tiek sumažintą. Dar rekomendavo svorio nemest badaujant, o sportuojant valgyt virtas bulves, kopūstus ir lašinius, kad nereikėtų naudot jokių papildų.

Kraujas, kaip visada, iš mano venos bėgo nesispyriodamas, todėl gan greitai prileidau reikiamą kiekį ir ėjau rinktis dovanų. Organizatorei paklausus ko norėčiau – puodelio ar bilieto, juokais pasakiau, kad noriu abiejų, o ši rimtai priėmusi, man į krepšelį įdėjo ir bilietą, ir puodelį! Ir dar pagyrė, kad esu donoru jau aštuntą kartą. Be puodelio ir bilieto į kiną dar gavau tušinuką, šokoladą ir mažą pakelį obuolių sulčių.

Besišnekučiuojant su organizatore sužinojau dar vieną įdomų dalyką. Donoro pensija yra skiriama ne vien tik už 40 kartų davus kraują. Reikia taip pat aktyviai dalyvauti kraujo donorystės veikloje pvz.: organizuojant tokias akcija, kaip kad pas mus darbe. Taip pat, berods nuo 2020 m. kraujo donorystė bus tik nemokama, todėl gali nebelikti šios pensijos. Nors, kita vertus čia diskutuotinas klausimas, nes juk reiks kažkaip skatinti donorus.

Kita kraujo donorystė planuojama ~2015.03.22, o atidavus kraują skysčius organizme atstatyti planuojame alumi. Kas norit prisijungti, rašykit komentaruose savo el. paštą.

0 komentarų apie “Kraujo donorystė Nr.: 8”

  1. Buožė, puodelį gavo. Atrodo neypatingai, bet kaip ten realiai, geras?
    O dėl pensijos tai taip, ne visi lodoriai teisės aktus paskaito, tai ir sužino tik dabar. Nu bet ten labai tokia slidi sąlyga. Realiai užtenka gal, kad mes va organizuojamės ir kviečiam kitus, rašom į internetus. Man prirašė, kad aš 4 donorus atvedžiau (panašiai ir atvedžiau), tas irgi jau kaip ir pliusas.

    Atsakyti

Parašykite komentarą