Žaliavalgystę, galima sakyt, pradėjau jau nuo sekmadienio. Pusryčiai dar nebuvo žali, bet likusi diena – žalia. Sekmadienio pavakarę apsiprekijau vaisiais ir daržovėmis, bei pasigaminau šiandienai pietus. Iš esmės daugelis žaliavalgiškų patiekalų – tavo paties fantazijos reikalas, todėl gamindamas „suši” jokiu receptu nesirėmiau. Sušiui panaudojau: morką, agurką, pekino kopūsto lapą, avokadą ir papriką.
Pirmą, oficialią, dieną turėjau pradėti žaliu kokteiliu: pekino kopūsto keli lapai, ridikėlis, ketvirtis paprikos, ketvirtis avokado, šiek tiek morkos. Tačiau mano nepatirtis ir, tikriausiai, per silpnas blenderis, šį daržovių mišinį pavertė ne žaliu kokteiliu, o susmulkintų daržovių krūva. Na, bet valgyti buvo galima… Tačiau po tokių pusryčių motyvacija krito iki minimumo. Todėl ir savo „suši” į darbą nepasiėmiau… Pasitenkinau tiesiog bananais ir riešutais. Ateityje su blenderiu ir žaliais kokteiliais nežaisiu. Pusryčiams ir paprastų salotų užteks.
Kol kas jaučiuosi kažkaip nesaugiai… Kamuoja toks jausmas, kad kažko trūksta… Po nelabai sėkmingos pradžios, pradėjau abejoti ar pavyks ištempti eksperimentą ilgiau nei savaitę.
Kaip jau sakiau – jei ištempsi savaitę, likusios trys nebebus problema.
O šiaip tai skaičiau ir praktiškai darėsi tavęs gaila… Gaila. Tavęs… Negerai su manim kažkas.
Kadangi nieko neatrašai, tai preziumuoju, kad jau nuo nusilpimo ligoninėj tave lašelinėm pumpuoja.
Tavo giliam liūdesiui ir nusivylimui, dar ant kojų pastoviu…
Nu tada lauksiu tolesnių žinių, kuo minti.
🙂 nuo tokių kokteilių ir aš tikriausiai apsivemčiau 🙂 Reikėjo gi skanumo įsidėti: bananų, mangų, apelsinų, obuolių ar dar ką nors saldaus ir skanaus. Ir vandens. Ir neturi būti „valgyt galima” turi būti „oi, kaip skanu”. Todėl ir reikia žiūrėti ko tą dieną norisi. Kartais norisi apelsinų, kartais bananų, kaip kada.