Na štai, mano nuomos „pasimatymų” maratonas baigėsi. Penktadienį buto apžiūrėti atvyko jaunas vaikinukas su savo broliu. Pasirodo, vyresnysis brolis buvo priėmęs jaunėlį pagyventi pas save, tačiau jaunajam ten buvo gana nepatogu važinėti į darbą, todėl jis nutarė ieškotis savo vietos.
Nuomos pasimatymai
Naujo nuomininko paieškos iš tiesų primena vaikščiojimą į pasimatymus, tik su mažiau romantikos, bet ne mažiau streso! 😂
Butas nebe urvas
Vakar su Indrute nuvažiavome sutvarkyti buto. Naiviai tikėjausi, kad viskas trūks porą valandų, bet galiausiai užtrukome gerokai ilgiau, gal net keturias valandas, jei ne daugiau.
Santechnika sutvarkyta
Potenciali nuomininkė atvyko buto apžiūrėti kartu su savo drauge. Pasirodo, važiavau aš su jomis tuo pačiu autobusu. Nes, kažkaip įsiminiau jas išlipęs stotelėje… Žodžiu, panelės pasivaikščiojo po butą, atidžiai apžiūrėjo kiekvieną kampą, pasišnabždėjo tarpusavyje ir pažadėjo, kad informuos po poros valandų.
Nuomininkas išsikraustė
Praėjusios savaitės pabaigoje atsisveikinau su savo nuomininku. Nuvykau į butą pasiimti raktų, užėjau… ir mane apėmė keistas jausmas. Tarsi butas būtų nebe mano, toks svetimas, nepažįstamas. Ex-nuomininkas virtuvėje buvo perstatęs baldus, ir tai man atrodė kažkaip… neįprastai. Tikėjausi rasti viską taip, kaip palikau, bet radau kitaip. Aišku, normalu, kad pasidarė, kaip jam patogiau, bet man šiek tiek nepatiko. Tądien į namus grįžau su kažkokia keista emocija, nusiminęs…
Pradėjau kurti appsą
Atrodo, kai atsikrausčiau gyventi pas Indrę, įvyko tikras perversmas mano gyvenime! Ir ne tik asmeniniame, bet ir „skaitmeniniame”. Pamažu pradėjau „numarinti” visus savo skaitmeninius hobius, kuriuos anksčiau taip mėgau.
Nuomininkas išsikrausto
Pernai, gegužės pabaigoje, tapau landlordu, ir į savo butą priėmiau nuomininką. Prisimenu, kaip jaudinausi aprodydamas jam butą. Esu prisiklausęs įvairiausių istorijų apie nemokius, netvarkingus ir šiaip problemiškus nuomininkus! Bet mano baimės nepasitvirtino. Nuomininkas iš karto pasirodė rimtas ir atsakingas, todėl įteikiau jam raktus ramia širdimi.
Sprando skausmai
Trečiadienio vakaras. Išeinu iš ofiso, žingsniuoju link stotelės… ir kažkaip keistai pradeda skaudėti sprandą. Toks nemalonus skausmas vienoje pusėje, keli centimetrai nuo ausies žemyn.
Tekstai ant laiptinės sienos
Išseko filmuojančios akies akumuliatorius. Tai pajungiau powerbank’ą ir palikau krautis. Jokio indikatoriaus, rodančio kiek baterija įkrauta, savo korpuse jis neturi, todėl reikia patikrinti telefono programėlėje. Prisijungiu, žiūriu mūsų keistoji kaimynė pačiame darbo įkarštyje rašinėjant kažką ant sienos.
Senelio prisiminimai
Mano senelis buvo partizanas. Kai buvau mažas, mėgdavau klausytis jo pasakojimų apie jo jaunystę, apie kovas už Lietuvos laisvę. Tos istorijos man atrodė kaip tikri nuotykiai, pilni drąsos ir pavojų. Deja, senelio jau seniai nebėra, bet jo pasakojimų detalės išliko mano atmintyje.