Gavosi visai produktyvus savaitgalis. Šeštadienio rytą vyko IKI ir Walk15 organizuojamas ėjimas Pučkorių apylinkėse, tai su Indre nulėkėm ir prasiėjom. Gavosi nepilni 9 kilomentrai, tai net ir pavargt nespėjom. Ir abu vieningai nutarėm, kad jei dar ten vyks koks ėjimas, tai jau nebedalyvausim, nes nebeįdomu ten vaikčioti. Norisi naujų vietų.
Grįžę sumanėm, kad visai smagu būtų ir dviračiais prasivažiuot, Indrei savo naująjį Triban’ą išbandyt. Kol važiavom, aplinkui kaupėsi debesys, vienu metu kelis lašus į kaktą gavau, bet lyti taip ir nepradėjo.
Tiesa, šeštadienį spėjau ir nusivartalioti nuo dviračio 🙂 važiavau pirmas ir neįspėjau Indrės, kad norėsiu išsukti iš dviračių tako, staigiai stabdžiau, ji nestipriai atsitrenkė į mane, o aš neišlaikęs pusiausvyros atbulas taip lengvai ir nuvirtau ant nugaros. Užsidirbau mėlynę ant plaštakos, bet nieko rimto. Indrutė išsigando, o man tai juokinga buvo 😀
Paskui sekmadienį irgi išriedėjom. Gavosi jau daugiau numinti, bet dar nenorėjau labai Indrės nuvarginti, tai važinėjom tik po Vilnių. Apsidžiaugiau, kai Indrė pasakė, kad čia jai nuobodu važinėtis 🙂 tai pažadėjau, kad jau kitą kartą minsim į užmiestį, kur bus galima neriboti savęs ir paspausti 🙂
Tiesa, sekmadienį turėjau kitą incidentą 🙂 norėjau pamandravoti ir parodyti Indrei kaip šūstrai ant dviračio moku užlipti. Pastačiau jį ant stačiai ant galinio rato, apžergiau balnelį ir nuleisdinėjant priekinį ratą žemyn kažkaip pritrūkau vietos… pamečiau pusiausvyrą, žengiau žingsnį į priekį, ir ten į blauzdą įsirėmė mano dviračio geležinis dygliuotas pedalas. Žodžiu susiraižiau koją, vaizdas toks lyg šuo apkandžiojęs būtų 😀
Žodžiu pasikrikštyjau dviračių sezono pradžiai visapusiškai. Dabar jau būsiu apdairesnis.
O šiaip savaitgalis visai smagus buvo. Atrodo ir dienos ilgos buvo, ir nuveikėme daug.
Viskas per Indrę 😂😀
Viskas tik per save patį 😀