Savaitgaliui su Indre važiavom į Perloją. Ir Indrė ir mano mama norėjo nuvažiuoti aplankyti Druskininkus ir pasižiūrėti žydinčių narcizų.
Narcizų žydėjimo šventė šiemėt įvyko keletą savaičių ankščiau nei visada. Tai kažkaip neįprasta žydinčias gėles pamatyti balandžio vidury, kai pamenu ne vienus metus, kai dar pilna sniego tokiu metu būdavo ir šalta.
Orą šeštadieniui nelabai kokį prognozavo, ryte Perlojoje ir lyt jau buvo pradėję, bet vistiek nutarėm važiuot. Nuvažiavom ir nepasigailėjom.
Gėlės jau visos pražydę, pavaikščiojom, pafotografavom… Indrei ir mamai patiko. Man tai ot 🙂
O sekmadienį važiuodami į namus, dar užsukom į Decathloną. Buvom pasižadėję sau ten jau daugiau niekada nevažiuot, bet kaip sakoma: „niekada nesakyk – niekada”. Visgi Indrutė susitaikę su ta negražia gravelio spalva, ir nusprendėm jį nusipirkti.
Atvykom, konsultantas atvarė pasimatuoti S dydžio variantą. Indrei tiko, aš šiek tiek pavažiavau – nu irgi lyg prie nieko prikibt nesinorėjo. Aišku, parduotuvėje tarp lentynų važiuojant nieko ten labai ir nepajusi, nu bet vistiek. Šiaip kas labiausiai užkliuvo – tai juostos, kuriuomis vairas apvyniotas. Jos ten kaip iš kokio paralono pagamintos, tai greit nusidėvės ir keist reikės, jau dabar biškį įplyšę. Pas mane Rometo, tai jos guminės, tai tikrai ilgai tarnaus. O čia vargu ar sezoną atlaikys.
O patiko, kad priekyje dviratis turi vieną žvaigždę. Indrė niekada graveliu nevažinėjusi, tai jai bus daug paprasčiau bėgius junginėti ir nereikės galvoti apie „grandinės nekryžiavimą” 🙂
Įkalbėjau Indrutę įsigyti ne bet kokį dviratį, o gravelį. Atidavęs jai savo Airpods Pro ausines padariau įtaką ir renkantis kitą telefoną, tai dabar jau ir ji iPhoną turi 🙂 kas bus toliau…? 🙂
Gal darbas …😭nes ko be paklausi, mano sritis velniškai stresinė ir menkai apmokama… 😂
Tada laukiu su ateinant į duomenų analitiką 🙂