Pasiilgau dviračio, todėl nusipirkau treniruoklį

Vasaros pradžioje gana daug važinėjau dviračiu, buvo savaičių, kai mindavau 6 dienas ir tik 1 ilsėdavausi. Nu bet čia gan normalu, sakyčiau, kad kai nusiperki lengvą sportinį dviratį, pajauti visai kitokį važiavimo malonumą ir tada nori kuo daugiau su juo važiuot.

Prieš tai su MTB važinėdamas galvodavau, kad grįžus po darbo, vakare, numinti 40 km yra jau visai nemažai. Bet kai užlipau ant gravelio, tai tie „podarbiniai” kilometrai labai greitai pradėjo augti, ir jei vakare nuvažiuodavau 40 km, tai čia jau sakydavau, kad blogas važiavimas yra. Dažniausiai gaudavosi kokie 60-80 km, o porą kartų buvo ir po 100 km.

Važiuojant daugiau nei 80 km, jau pasijusdavo ir tai, kad reikalinga pasidaryti bikefit’ą, t.y. sureguliuoti dviratį pagal mano kūno parametrus. Nes pradėdavo nutirpinėti plaštakos, įsimetė bjaurus skausmas šlaunyje (hamstringą, berods, pradėjo skaudėt). Aišku, nevažinėjant tie skausmai sumažėjo. Bet tas labai prisidėjo, prie to, kad savo važinėjimo sezoną uždariau dar gerokai prieš atvėstant orams.

Dabar gaunasi jau 4 kokie mėnesiai, kai esu uždaręs savo sezoną ir jau net naktimis pradėjau sapnuoti, kad kažkur važiuoju 😀 Tai su kažkokia kompanija, tai vienas, tai po kalnus, tai keliu… Ir tokie sapnai pasitaiko, bent kelis kartus per mėnesį.

Belaukdamas pavasario, karts nuo karto paieškau kokios naujos aprangos, ar kokio naujo gadgeto dviračiui, tai kartą taip beieškant suradau ir tokį treniruoklį:

Jo privalumas, kad užima mažai vietos, nes turimas dviratis įsistato į jį, nereikia nuimti galinio rato, tik pakeisti jo ašį. Todėl, kai nenaudoji, tai jis praktiškai neužima jokios vietos. Tai šaltu metu jis bus man išsigelbėjimas nuo sapnų 😀 Už kokios savaitės turėčiau jį gauti, tai tada jau gal savo youtube įkelsiu video kaip ten kas su juo.

4 komentarai apie “Pasiilgau dviračio, todėl nusipirkau treniruoklį”

Parašykite komentarą