Pasaulių Karas – H. G. Wells

Mokslinė fantastika – visą gyvenimą man buvo labai įdomi sritis. Vaikystėje nebuvo galimybės gauti daug šios srities knygų, tai atsimenu tik vieną perskaitytą – Okeonautai. Dabar, kai jų galiu gauti daugiau, susidomėjimas moksline fantastika sumažėjo. Ir visgi, pamatęs nuolaidą Audiotekoje knygai „Pasaulių karas”, ją nusipirkau.

Knyga „Pasaulių karas” prasideda pasakojimu, kaip netoli Londono iš dangaus nukrenta metalinis cilindras ir sukelia vietinių gyventojų susidomėjimą. Tačiau pamėginus jį atidaryti smalsuolius sunaikina iš cilindro išlindęs neregėtas padaras. Žmonėms nespėjus susivokti, kas vyksta, iš dangaus nukrenta kiti cilindrai, o iš jų išsilaipinę ateiviai pasistato gigantiškas žudymo mašinas ir pradeda žudyti žmones.

Ši knyga, pirmą kartą, išleista 1897 metais. Kažkaip net keista pagalvojus, kad jau tada, daugiau nei prieš 120 metų, buvo žmonių fantazuojančių apie ateivius iš Marso.

Ir knygoje tos fantazijos buvo labai realistiškai pateiktos, beklausant galima pamanyti, kad autoriui iš tiesų teko išgyventi tokius įvykius. Pasakojime labai smulkiai apibūdinama aplinka, visos detalės, viskas labai nuoseklu.

H. G. Wellsas „Pasaulių karą“ parašė reaguodamas į keletą istorinių įvykių. Svarbiausias iš jų – Vokietijos susivienijimas ir militarizacija. Vietoj vokiečių rašytojas kaip priešus pavaizdavo ateivius, todėl knyga ir gavosi tokia realistiška.

Tačiau man pritrūko veiksmo, daug pasakojimų apie bėgimą, slapstymąsi, ir pan. Pasakojama paprasto žmogaus, smalsuolio akimis, kuris keliavo pažiūrėti ateivių, o paskui tiesiog nuo jų bėgo ir slapstėsi.

Bet nors ir vietomis nuobodoka, knyga tikrai verta dėmesio, detalus pasakojimas knygos trūkumus atperka.