Apie tikėjimą

Savaitgalį teko sudalyvauti giminės baliuje. Viena pusseserė atvyko su savo vaikinu, kuris būdamas užkietėjęs ateistas pradėjo visiems pasakoti, kad netiki Dievu ir t.t. Ir tame baliuje jis toks buvo vienintelis, nes visa mūsų giminė yra tikintys.

Tuo metu prisiminiau tokį pasakymą, kad niekada negalima su nepažįstamais žmonėmis kalbėti dviejomis temomis: tai apie politiką ir apie tikėjimą. Nes dažniausiai visi šiais klausimais turi savo tvirtas nuomones, ir tuomet tampa labai lengva kilti konfliktui.

Na, konfliktas pas mus nekilo, bet ginčų buvo. Po viso šito pagalvojau, kad labai nemėgstu tokių užkietėjusių ateistų. Nemėgstu jų ne todėl, kad mūsų požiūriai nesutampa, bet todėl, kad jie labai netolerantiški žmonės, jie nepriima tavo nuomonės, ir bando įgrūsti savąją, iš karto puola įrodinėti, kad tu esi neteisus. Aš šiuo klausimu irgi turiu savo nuomonę, kartais pateikiu argumentų jai pagrįsti, bet kitiems įpiršti jos nesiekiu.

Kažkada kažkokiame straipsnyje, panašia tema, skaičiau, kad kažkur yra sutarta mokslu Dievo egzistavimo nei mėginti paneigti, nei bandyti patvirtinti. Nes yra mokslu nepaaiškinamų dalykų, kurių neįmanoma patikrinti.

Mano pusseserės vaikinas daug ten visko pasakojo apie dinozaurus, apie tikimybes, apie Niutono dėsnius ir kaip tai jam nesikerta su tikėjimu. Besėdint ir beklausant jo ir man viena mintis kilo, tik nenorėdamas didesnių ginčų, tai nutylėjau. Tačiau čia pasidalinti savo mintimi galiu; Energijos Tvermės Dėsnis sako: „Energija iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta, tiesiog pereina iš vienos būsenos į kitą” tai ir žmogaus gyvybė yra savotiška energija, kuri iš kažkur turėtų atsirasti ir kažkur po to nukeliauti.

Kalbant apie tikėjimą, manau, kad čia niekada nereikėtų ginčytis. Nes objektyvių įrodymų savo nuomonei pagrįsti nepateiks nei viena, nei kita pusė. Todėl žmogus tiesiog pats pasirenka tikėti jam ar ne. Vienas savo gyvenime įrodymų tikėjimui randa, kitas ne. Bet sakyti, kad kažkuris yra neteisus – labai neteisinga.