Įspūdžiai po 7 savaičių iššūkio

Knygos yra gera priemonė asmeniniam tobulėjimui. Bet kai pradedi jas skaityti, supranti, kad vien tik jų neužtenka, norisi kažko dar, kažko stipresnio, kažko ką ne tik perskaityti gali, bet ir pačiupinėti. Facebooke ir Youtube, kurį laiką stebėjau seminarų ciklo „7 savaičių iššūkis” įkūrėjo motyvacinius video. Tie motyvaciniai video mane labai užkabino, todėl ir užsinorėjau sudalyvauti „7 savaičių iššūkyje„.

Kodėl pasiryžau dalyvauti

Prieš kurį laiką jau rašiau apie tai, ką veikčiau jei nedirbčiau. Tai galima sakyti, mažais žingsniais to ir siekiu. Kad ši mano svajonė virstų realybe, visų pirma reikia turėti pasyvių pajamų šaltinius. Jei pats žinočiau daug būdų kaip juos susikurti, tai jau seniai turėčiau, dabar gi, tik į P2P investuoju, iš ko jau gaunu po kelis eurus pelno. Kur kaip toliau investuoti pinigus žinių man ir trūko. Taip pat, uždirbant pinigus, juos reikia protingai paskirstyti. Na, negali juk visko investuoti, reikia dalį pasidėti taupymui, dalį išleisti pramogoms ir t.t. Nes nesvarbu kiek pinigų uždirbtum, jei nemokėsi jų valdyti, tai galima sakyti jų ir neturėsi. Taigi „7 savaičių iššūkyje” ir norėjau įgauti šių finansinio raštingumo žinių.

Ką gavau

Seminarų naudą galima pamatuoti dvejopai. Jie buvo dviejų tipų: tie, per kurias gavau teorinių žinių, ir tie, per kuriuos labiau pažinau save, susipažinau kitais dalyviais, nugalėjau baimes, ir išėjau iš komforto zonos.

Labiausiai man įstrigo pirmas seminaras. Jo pradžioje seminaro vedėjas Žilvinas pasakė: „Šie seminarai nebus tokie, kokius Jums teko lankti ankščiau, šių seminarų metu jums reikės aktyviai dalyvauti…” po šių žodžių pamaniau – viskas, daugiau neisiu. Kadangi seminarai transliuojami per Youtube, o paskui dar ir el. paštu ir jų vaizdo įrašai yra atsiunčiami. Na, buvau visiškai nenusiteikęs ten ką nors veikti, maniau, tik pasėdėsiu ir pasiklausysiu.

Pirma užduotis buvo prisistatymas grupelėse po tris žmones. Atsistojau visas nepatenkintas, susiradau dar dalyvius ir pradėjome kalbėtis. Bekalbant, paminėjau, kad esu intravertas, ir nelabai mėgstu bendrauti. Ir labai nustebau, kai mano žodžius patvirtino ir kitas dalyvis, pasakydamas, kad ir jam taip pat nėra lengva bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, kad išgirdus žodžius, kad išgirdus žodžius, jog reiks prisistatinėti nepažįstamiems, jam tiesiog „suskausta krūtinėje”. Nes mane lygiai toks pat jausmas aplanko. Pamaniau, kad visai faina, nes ne vienas toks esu, ne tik man tokių sunkumų kyla. Ir įdomiausia tai, kad po to mūsų pokalbio, kitos praktinės užduotys jau nebekėlė jokio streso, netgi laukdavau jų, kad galėčiau susipažinti su kitais. Visa esmė, tame, kad seminaro dalyviai yra tavo bendraminčiai, susirinkę su panašiais tikslais kaip ir tu, nelinkę tavęs kritikuoti.

Taip nugalėjau vieną baimę, o eigoje visų šių seminarų padariau tai, ko niekada kitu atveju nebūčiau išdrįsęs padaryti – nufilmavau savo monologą ir įkėliau į internetą. Žodžiu seminarai padėjo išeiti iš komforto zonos. Ir tas išėjimas buvo visai neskausmingas ir lengvas.

Taigi „7 savaičių iššūkį” rekomenduoju ne tik tiems žmonėms, kuriems trūksta, finansinio raštingumo žinių, bet ir tiems, kurie savyje turi įvairių baimių. Aš savo kai kurias baimes jau nugalėjau, tai tikiu, kad nugalėsite ir jūs. Šis „7 savaičių iššūkis„, buvo toks paskutinis, todėl šiol galima įsigyti visų seminarų video ir juos peržiūrėti kada patogu.

5 komentarai apie “Įspūdžiai po 7 savaičių iššūkio”

  1. Jeee. Aš ir ką tik buvau gyvame seminare. Ir irgi esu sužavėtas juo. Ir labai panašus jausmas apie ką tu rašai. Maniškis irgi buvo kokį 90 proc. praktinis. Šiaip nenoriu viešai rašyti koks (jei pačiam įdomu, parašyk laišką, parašysiu koks), nes mažas buvo, o aš vis dar noriu likti anoniminis rašytojas. Tai vienas iš pratimų buvo stovim vienas prieš kitą (aš aišku prieš tokią gražią mergaitę :), gaila tik kad per senas aš jai 🙂 ), žiūrim vienas kitam į akis (gyvenime nesu niekam taip ilgai žiūrėjęs į akis, o čia dar gražiai mergaitei) ir klausiam: ko tu bijai. Atsako. Ko tu bijai. Ir taip daug kartų. Po to keičiamės vietom. Dar buvo klausimai ko nori. Kokie gyvenimo tikslai, prasmė, ką darytum, jei turėtum be galo daug pinigų, arba ką darytum, jei liktų metai gyventi. Na, dar daug visko. Tai vat tas gyvumas ir sužavėjo. Tikrai, kai pamatai kito baimes ir ant kiek jos panašios į tavo, labai palengvina po to bendravimą. Kai norų bendrystę matai, tai dar ne taip, bet kai baimes panašias pamatai, o geras. Tada taip lengva pasidaro. Na, žodžiu, dabar aš už gyvus seminarus ir eisiu dar kur nors.

    Atsakyti
    • Tikrai taip, tas savo baimių išsipasakojimas, atsivėrimas, tikrai labai naudongas dalykas 🙂 manau, ir su artimaisiais reikėtų tokias sesijas prasivesti. Po jų santykiai stipriai pagerėtų 🙂 o dėl seminaro, parašiau 🙂

      Atsakyti
  2. Atrašiau, būtinai užsiregistruok, aš labai džiaugiuosi, kad buvau.
    O su artimais tai daryti? Na, nežinau, gal su artimais. Tik ne visada žmogus, kuris šalia yra tau artimas.

    Atsakyti

Parašykite komentarą