Karščiausia šios vasaros diena, buvo visai tinkama rugių kūlimą. Todėl tėtis sėdo už kombaino vairo, o aš pasiėmiau droną.
Daugiausia pakilęs buvau į 120 metrų aukštį (foto ir daryta tokiame aukštyje), mat dronui nustatyta tokia maksimali aukščio riba, aišku ją galima pakeisti. Nes pagal Lietuvoje galiojančias dronų skraidinimo taisykles, kilti galima iki 150 metrų, o Spark apskritai ir 500 metrų gali pasiekti. Tai, manau, ateityje bent 120 metrų ribą reikės peržengti.
Skraidant ryškiai švietė saulė ir telefono ekrane buvo sunku įžiūrėti vaizdą, todėl netyčia nepastebėjau kaip drono baterija nuseko iki tos ribos, kai jis pats, nepilotuojamas grįžta į savo pakilimo tašką. Viskas suveikė visai gerai – pirmiausia pakilo į 30 metrų aukštį (kad skrisdamas išvengtų medžių ir elektros laidų), sugrįžo iki manęs ir pakabėjęs keliolika sekundžių man virš galvos, ramiai pradėjo leistis. Žodžiu nusileido gal už kokių 3 metrų nuo to taško iš kurio pakilo. Tai visai neblogai, sakyčiau.
[youtube https://www.youtube.com/watch?v=i3qTV0RVvM0]
Pagaliau turiu ką montuoti su Adobe Premiere, tai gal išmoksiu normaliau ja naudotis ir pagaliau baigsis tas fetišas Exceliui.