Avižinis kisielius, manau, yra gan retas patiekalas ant lietuviškos stalo. Neteko matyti internete, kad kas nors pasiūlytų jo pasigaminti. Tačiau visai be reikalo. Be to, kad jis yra laikomas lietuvišku Kūčių ir advento laikotarpio patiekalu, jis dar yra ir labai naudingas sveikatai. Pamenu, tai buvo vienas mėgstamiausių mano senelio patiekalų.
Taigi avižiniam kisieliui reikės:
- ~ 0,5 kg stambių avižinių dribsnių
- 1,5 l vandens
- Juodos ruginės duonos plutelės
- Druskos.
- Avižinius dribsnius suberti į puodą arba kitą didesnį indą, užpilti drungnu vandeniu, kad pilnai apsemtų, išmaišyti, įmesti juodos ruginės duonos plutelę. Indą uždengti medžiagine servetėle ir 1-2 paras laikyti kambario temperatūroje. Stebėti, kad masė įrūgtų, bet neperrūgtų.
- Masę perkošti per sietą, ant likusios masės užpilti apie 1 l vandens, sumaišyti ir dar kartą perkošti. Visą perkoštą skystį supilti į puodą, pasūdyti. Sumažinti ugnį ir, nuolat maišant, pavirti keletą minučių, kol masė pradeda tirštėti.
- Karštą kisielių sukrėsti į dubenėlius ir atvėsinti.
Atvėsusį kisielių dėti į keptuvę ir pašildžius valgyti su virtomis bulvėmis.
gaminu ir dažnai valgau,bet ant keptuvės nešildau,valgom šaltą su trupučiu medaus ar cukraus,rauginu jau nukoštč per kelis kartus avižų pieną,galima virti ir neraugintą
Žiauriai geras patiekalas. Dar yra kažkokia tradicija (bent jau mano seneliai iš Aukštaitijos vykdydavo) užvalgius avižinio kisieliaus eit į kaminą pažiūrėt, ar gerai rūksta. Kokios iš to daromos išvados, jau nebepamenu.
O per Kalėdas po visokių tortų bei kitų desertų labai svarbu skarbonkę šprotų ant viršaus įmesti.
Mano senelis irgi Aukštaitis buvo, bet jis apie tokią tradiciją nepasakojo… Šprotų? kad galutinai pribaigt skrandį? 😀
Priešingai, balansui atstatyt ir kompensuot angliavandenių pertekliaus žalą 😀
Čia, beje, moksliškai patvirtinta. Tik kas kam, vieniem lašiniai, kitiem šprotai…
Nežinojau apie tokius faktus… kiek pačiam teko girdėti – po tokių švenčių Coca-cola labai gerai, padeda viską suvirškinti 🙂