Manau, atėjo laikas į šį blogą pridėti dar vieną temą. Nors ir taip čia tų temų pilna, tai viena kita nauja irgi nepamaišys. Taigi, dalinsiuosi mintimis apie tai, ką skaitau. Šiaip knygų skaitau ne itin daug, daugiau filmų pažiūriu. Todėl jei įdomu bus rašyt apie knygas, tai gal ir apie filmus parašysiu.
Trumpai tariant, tai ši knyga apie politinius „žaidimus”, kuriuos žaidžia du žaidėjai – esamasis JAV prezidentas ir senatorius S. Sikstonas. Kaip ir „pridera” politikoje, žaidimas čia vyksta pasitelkiant visas įmanomas priemones – specialiąsias tarnybas, šmeižtą ir t.t. O šiaip, visa romano ašis sukasi apie meteoritą. Nors jo autentiškumas ir atrodo nenuverčiamas, tačiau gana greitai jis pradeda „klibėti”.
Meteoritas – pirmoji mano skaityta Dan Brown knyga. Pagal keletą jo knygų jau yra sukurti filmai („Da Vinči Kodas” ir „Dievai Angelai ir demonai”, gal ir dar yra tik jau kitų nežinau) ir tuos du filmus, deja, jau teko matyti. „Deja” sakau todėl, kad nesinori skaityti knygos, kai jau žinai visą jos siužetą. O tikrai tikiu, kad knygos turi būti geros, nes skaitant Meteoritą, jaučiausi, kaip žiūrėdamas įtempto veiksmo filmą. Skaitydavau ją troleibuse, darbe per pietų pertraukas, namuose prieš užmiegant… žodžiu, visur kur tik galėjau. Nepamenu kada į mano rankas buvo patekęs toks įdomus skaitalas. Manau, kad ir šios knygos išeitų neblogas veiksmo filmas.
Prieš skaitydamas patį romaną, perskaičiau ir autoriaus pastabą. Labiausiai užkliuvo sakinys: „Visos šiame romane aprašytos technologijos išties egzistuoja”. Na, vandenilio variklis gal ir egzistuojantis dalykas, tuo labiau, kad vis dažniau internetuose tenka rasti straipsnių apie NASA kuriamą „neįmanomą variklį”, tačiau uodo dydžio, elektromagnetiniame lauke „pasikraunantis” savo baterijas mikrorobotas, tai jau tikrai virš mano fantazijos ribų.
Tiesa, siužetas įtemptas, bet gal kažkiek ir nuspėjamas. Jei vaikystėje skaitydavote daug detektyvų, tai tikriausiai, į esminius klausimus atsakymus rasite greitai (Pvz.: kas atsakingas už tas visas žmogžudystes). Bet aš detektyvų skaičiau mažai, todėl knyga, man suteikė visas tas emocijas, kurias autorius ir norėjo perteikti.
Smagu skaityti straipsnį, kai perteikiamos visos emocijos ir atrodo, kad gyvai girdi ir matai, kaip žmogus mėgavosi šia knyga 🙂 Super
Dėkui, stengsiuosi ir kituose knygų aprašymuose įdėt savo emocijų 🙂
Knyga (ir filmas) vadinosi „Angelai ir demonai” 🙂 Dan Brown knygų perskaičiau gana nemažai, jos visos įdomios, tik šios kol kas neteko skaityti, manau, kad dar teks 🙂 o filmai pagal jo knygas įdomūs, tačiau knygos nepalyginamai geresnės ir siužetas kiek skiriasi, tad net mačius filmus tikrai verta ir knygas perskaityti
Dėkui – pasitaisiau 🙂 Tada reiks bandyt paskaityt jas, o po to ir filmus dar po kartą peržiūrėt palyginimui 🙂 nes ir filmai jau senokai matyti…