Šį pavasarį eidamas paskutiniuosius savo žygio pajūriu kilometrus keikiausi ir mintyse kartojau, kad daugiau į jokius panašius žygius gyvenime neisiu. Tačiau pūslėms ant pėdų užgijus ir praėjus kojų skausmams pradėjau dėliotis kitų metų žygio planus. Ir kuo tas žygis arčiau tuo didesnis entuziazmas viduje verda. O jį dar labiau sustiprino žygio organizatoriaus TrenkTuro sukurtas įvykis facebooke ir trumpas filmukas su praėjusio žygio įspūdžiais:
[youtube https://www.youtube.com/watch?v=25oBMKrANh0]
Filmuko pabaiga atskleidžia būsimo žygio datą – 2016.05.14 ir šokią tokią naujieną – žygeiviams-naujokams bus galima pasirinkti 25 km ilgio žygį. Manau, tai padidins žygeivių skaičių. O ir šiaip, kai kurie žmonės iš mano aplinkos išklausę mano įspūdžius, šiuo žygiu susidomėjo ir kitais metais taip pat bandys jį įveikti.
Tai va, toks sugrįžimas mintimis į žygį vis verčia prisiminti tuos nueitus ir, svarbiausia, nenueitus kilometrus. Kitais metais TIKRAI nueisiu tuos 71 jau įveiktus ir papildomai dar 29.
Pasiruošimą kitų metų žygiui, jau galima sakyti pradėjau ir pasimokęs iš savo klaidų, jau žinau ką kitais metais darysiu kitaip:
- Žygyje labai svarbu tinkama avalynė, ir žinau ką reiškia einant sušlapti kojas. Todėl dabar ieškau patikimų, vandeniui atsparių batų. Beje kojinės taip pat svarbu reikės įsigyti žygiui tinkamas.
- Šiemet nuvylė kojų raumenys, todėl jau dabar juos stiprinu sporto klube bėgiodamas ir atlikdamas pratimus treniruokliuose.
- Iki žygio likus keliems mėnesiams reikės daugiau dėmesio skirti vaikščiojimui ir bent kartą į savaitę nueiti bent po ~50km.
- Manau būtų naudinga žygyje turėti amino rūgščių tablečių, teoriškai turėtų pamaitint raumenis ir taip sumažinti kojų nuovargį.
- Tuos žudančius ~5 km nuo Girulių bunkerio iki Melnragės, manau reiks nueit ne paplūdimiu, o dviračių taku, kaip kad tai padarė kai kurie žygeiviai šiais metais. Šioks toks žygio pasilengvinimas, bet ne sukčiavimas.
- Nežinau kodėl, bet einant vidury atkarpų nesustodavau pailsėt (sustodavau tik pasiekęs tarpinį punktą). Vis dėto dabar sustojimų reikės pasidaryti daugiau.
Jei kas nors užklydote į šį įrašą ir turit kokį patarimą – numeskit jį komentaruose.
Dėkui už įrašą. Ir aš užsiprenumeravau naujienas. Jeigu niekas nesujauks planų – gal kitamet pasimatysim eidami 🙂
Geriausia būtų, jei susitiktume Nidoje… 😉
Patarimų, deja, neduosiu, nes niekada tiek daug nevaikščiojau. Jaučiu kokius 15 km maksimum esu nuėjęs 🙂 Šiaip pavydžiu tau, faina turėtų būti. Tai kaip tik lauksiu po to patarimų iš pačio. Gal kada ir aš susigundysiu pasivaikščioti. Tas man patiktų, nes bėgioti maratonus tai man ui ui kaip baisiai skamba, nors mano nemažai pažįstamų bėgioja ir vis mane kviečia. O eiti, tai skamba patraukliai.
Tai vat kitais metais kaip tik bus maršrutas – 25 km. Gali su šeima nuvykt į Šventąją ir prasieit, bus puiki savaitgalio išvyka 🙂
Kokius batus ir kojnes veteranai rekomenduoja? 🙂 Šiais metais startuosiu, nesinori nusivilt ar sustot -ioliktam kilometre:) Bet džiugu, laukiu kaip kitų metų grand įspūdžio!
Mano kraujas irgi verda 😀 Batai, tai būtų gerai kad nepraleistų vandens. Mano kolegė ėjo su su bėgimo batais, bet jie buvo atsparūs vandeniui ir jai buvo eit labai gerai. Pats, norėčiau nusipirkt kokius nors panašius į ėjimo batus… ieškau visokiuose „Batų kalnuose” ir „Skudurynuose” nes šiaip geri batai gan brangūs, tai tokiems vienkartiniams žygiams nesinori daug investuot. Kojinės tai irgi yra kažkokios bėgikams skirtos… su paminkštinimais paduose… aš ėjau su paprastomis. Šiaip blogai nebuvo, kol kojų nesušlapau. Tik kojinių daugiau reikėtų pasiimt, nes kas kažkiek kilometrų vis kyla noras atsišviežinti. Džiugu, kad nusprendei eit, emocijų tikrai pasikrausi. Pats po to savaitgalio sugrįžęs į darbą jaučiausi kaip po savaitės atostogų 🙂 beje, kokį atstumą pasirinkai? 🙂
Susitiksime Šventojoje ir labai linkiu, kad pasimatytume ir Nidoje. 😉 Šiemet pamėginau viename žygyje šimtinę nužingsniuot, bet ties 82 km nulūžau, tad mėginsiu žūtbūt atsigriebt pajūryje.
Kalbant apie patarimus, žygyje net keli žmonės kalbėjo apie dvigubas kojines: pirmiausiai mauniesi įprastas, o ant viršaus vilnones. Nežinau, kiek čia tiesos, bet sako, jog padeda išvengti nutrynimų ir ilgiau palaiko kojų „šviežumą”.
Beje, kaip pats jau žingsniavęs pajūriu, pasidalink, kiek tame smėlyje efektyvios ėjiko lazdos? Verta imtis jas su savimi?
Dėl lazdų nežinau… kol einant jėgų buvo, tai juokingai atrodė tie visi einantys su lazdomis, dažniausiai jas tik tempdavo… bet paskui kai jau vos vilkau kojas, tai buvo kilusi mintis, kad gal ir visai neblogai jos… na, bet neišbandžiau, tai negaliu pasakyti, kaip ten iš tikrųjų 🙂
Keli snickers ir redbull mane išgelbėjo auštant ir privertė pajudėti iš Pervalkos. O seip ilsintis kojas aukštai palaikyk, palengvėja iškart net po 30 sec laikymo 🙂
As irgi kitais metais meciau sau issuki ir nusprendziau ivekti tuos niekinius 100 km. Nors kolkas man tai atrodo kosmosas nes daugiausiai esu nuejus 21 km pajuriu bet planuoju ruostis. Man irgi kyla klausimas del batu. Kalbejau su zmogum kuris iveike extreme trasa (2×100 km) 2 kartus, tad jis sake reikia imti kelias batu poras, kad isvengti kruvinu zaizdu ant koju. Taipogi sake, kad geriausiai jei turesi palyda, kad galetum eiti lengvai be dyyydziausios kuprines uz nugaros. labai tikiuosi, kad pasimatysim Nidoje :))
Didžiausios kuprinės tikrai nereikia 🙂 nes praktiškai nieko neštis nereikia. Maistą duoda, tai tik užkandžių kokių ir energetinio gėrimo 🙂 Latvių kariai šiemet iš vis tik su vandens kuprinėmis ėjo 🙂
Kaip retkarčiais pavaikštantis 🙂 galėčiau patarti,kad labai nepervargtum,ilsėtis po valandos ar dviejų valandų ėjimo 10-15min,čia individualiai priklauso nuo raumenų pajėgumo,jeigu eini ne vienas paprašyti draugo kai jauti nuovargį kojose kad jas pakėlus jis tiesiog lengvai „pakratytų” panašiai kaip futbolininkai prieš pratesimą,atpalaiduoja raumenis…
Jei pavyks prisijungsiu prie masės pasivaikščiot 🙂