Po ilgo ilgo remonto, šių metų viduryje Vilniaus katedros varpinė atvėrė duris lankytojams. Pagaliau varpinės duris pravėriau ir aš. Pirmame (?) varpinės aukšte – bilietų kasa. Kituose dviejuose ekspozicijų salės. Tik deja eksponatų gausa pasigirti negali. Viename aukšte keletas pakabintų varpų, kitame monitoriai su rankenėlėmis valdyti stebėjimo kameras, kurios kabo varpinės viršuje.
Perėjus šiuos aukštus, toliau laiptai veda iki pat varpinės viršaus. Lipant siaurais laipteliais, galima iš arti pamatyti visus varpinės varpus, kurie yra įvairių formų ir dydžių. Tiesa, lipant pro varpus reikia neatsipalaiduot – išlaikyt budrumą, nes varpai suskamba įvairiausiu metu. Pvz. vienas varpas suskamba kas 15 min. ir būnant šalia jo, gerokai išgąsdina.
Apsilankymas varpinėje kainuoja 15 Lt ir ši kaina yra, tikrai, per didelė. Jonų bažnyčios varpinės bilietas kainuoja 8 Lt, ir vaizdas, kurį galima pamatyt užlipus, tikrai daug geresnis. O taip pat Jonų bažnyčios varpinėje yra liftas, kuris kelia tinginius.
Žaliavalgystė gali būti ne vien vegetariška, o ir nekaitintos varškės, grietinės, sviesto, vytintos ar fermentuotos mėsos, lašinių valgymas.
Reikėtų komentuot po tam skirtu įrašu 😉 su Jūsų komentaru sutinku, tačiau aš išbandysiu tik augalinę žaliavalgystę.