Kraujo donorystė Nr.: 5

Kadangi, kraujo davimo veteranas Mantas, šiandien turėjo per skystą kraują, ir kraujo centre liko ant ledo, tai žadėjo nieko apie tai savo skaitytojams nepasakoti, kad tie iš jo nesišaipytų. Todėl šiandien aš pratęsiu pasakojimų, apie kraujo centrą, ciklą.

Šiandien į kraujo centrą turėjom keliauti šešiese – Aš, mano kolegė, Mantas su savo kolege, Žilvinas ir Justina. Tačiau Žilvinas, užsiėmęs savo reikalais, labai skubėjo ir mūsų nelaukė, todėl į kraujo centrą nulėkė pirmas ir iš ten išbėgo mums tik atėjus. Savo kolegės Mantas neatsivedė. Nebuvo ir Manto sugalvotos mitologinės būtybės Justinos (vėl buvo prisimintas šis juokelis). Jau maždaug metai kaip jis apie ją pasakoja, bet pamatyti jos taip ir netenka.

Taigi link kraujo centro, trise, patraukėme iš tradicinės vietos – Klinikų stotelės ir keliavome per miškelį. Šiandien buvau greičiausias – pirmas užsipildžiau anketą, pasitikrinau hemoglobiną (150), apsilankiau pas gydytoją ir nulėkiau į palatą, kur vyksta visas veiksmas, o Mantą palikau burkuoti su savo kolege.

Dovanų spintelėje – nieko gero. Nebeliko bilietų į kiną, todėl teko rinktis žaisliuką, kurį matote nuotraukoje. Nematyta seselė paguldė mane ant lovos(?) ir pradėjo siurbti kraują. Nulašinus maždaug pusę reikiamo kiekio į palatą užėjo Mantas su mano kolege, ir nusivylusiu balsu pranešė, kad hemoglobino karą pralošė ir šį kartą, tiksliau nepralošė, o buvo diskvalifikuotas, todėl net negavo leidimo, duoti kraują. Kad būtumėt matę, kokios buvo liūdnos jo akys… Mano kolegės hemoglobinas taip pat buvo per mažas, todėl ir jai teks palaukti mėnesį ir bandyti dar kartą.

Nuvarvinęs reikiamą kraujo kiekį dar truputį pasėdėjau laukiamajame ir dalinausi patarimais – ką reikia daryt, kad hemoglobinas nebūtų per mažas. Priėjome išvados, kad reikia mažiau gerti vandens. Mano šiandieniniai kompanionai duoti kraujo ėjo išgėrę daug vandens, o aš vandens geriu labai mažai (žinau, kad negerai, bet ką padarysi – bent jau hemoglobinas aukštas).

Taigi sekantis kraujo davimas bus po dviejų mėnesių, o gal po trijų… na, čia dar reiks pagalvot ar bandyt vytis Mantą, ar ne…

0 komentarų apie “Kraujo donorystė Nr.: 5”

Parašykite komentarą