Mano draugė M.K. turi daug minčių, tačiau nedrįsta jų išreikšti raštu : ) Čia yra pirmas jos pabandymas, pasidalinkit mintimis kaip jai sekės:
Gal paprasčiausiai pradėsiu nuo to, kad mėgstu skaityti. Taip, labai mėgstu skaityti. Patinka įvairios knygos, tačiau, kaip ir didžioji dalis moterų, mano nuomone, labiausiai mėgstu romanus. Šiuo metu daugiausiai savo bibliotekoje esu sukaupusi meilės romanų. Ech, tokių nuostabių istorijų, kurios parašytos knygose, norėtųsi ir realybėje, tačiau aš nesiskundžiu, turiu viską, ko reikia, kad būčiau laiminga.
Na bet pakalbėkime apie romanus, meilės romanus. Esu girdėjusi daug nuomonių, kad juos skaito tos (o gal ir tie), kuriems trūksta meilės, kuriems maža ugnies gyvenime ir panašiai. Drįstu prieštarauti! Kaip jau minėjau, esu patenkinta savo gyvenimu ir tikrai skaitau šias knygas ne dėl to. Tiesiog dievinu tą jausmą, kuomet vis nekantrauju sužinoti kas bus toliau, kai knyga užvaldo mintis, sapnus ir visą tavo kasdienybę. Ar taip būna tik man?
O viskas prasidėjo labai netikėtai. Tiesiog norėjau trumpos, plonos knygutės greitam skaitymui, tačiau jau dabar „ryju“ vienuoliktąją. Patinka man gražios, laimingos meilės istorijų pabaigos. Ten vyrai kaip riteriai: turtingi, galingi, stiprūs ir be proto gražūs (bent jau taip aprašyta). Patinka taip pat įvairūs vardai, kuriuos kartais ištarti būna labai sunku, todėl, dažniausiai skaitydama tokius vardus ir pavardes tiesiog praleidžiu. Viena knygutė – vienam vakarui. Paskui visa diena apmąstymams, o vėliau vėl vakare kita istorija. Žinoma, ne pastoviai, tačiau kiek įmanoma dažniau. Gyvenu knygose. Turiu be galo lakią (bent jau man taip atrodo) fantaziją, todėl nėra labai sunku viską įsivaizduoti.
Dar vienas mano pomėgis, tai romanai iš senesnių laikų, kuomet moterys puošdavosi pūstomis suknelėmis, viešnamiai buvo legalūs, o meilės naktys vesdavo iš proto. Turiu porą romanų autorės, kuri rašė būtent apie tai. Šie romanai nėra trumpi ir plonyčiai, tačiau skaitosi taip pat puikiai ir lengvai. Galiu drąsiai teigti, jog Lisa Kleypas yra viena iš mano mėgiamiausių autorių. Taip atvirai ir taip, kartu subtiliai, atskleidžianti meilės istorijas, kurios persipynusios su kerštu, kraujo troškimu ir panašiomis peripetijomis. Tikrai pakanka paskaityti knygos nugarėlėje esantį aprašymą ir tu jau nori skaityti visą knygą nuo pradžių iki pabaigos.
Esate girdėję apie E. L. James knygą “Fifty Shades of Grey” (“Penkiasdešimt pilkų atspalvių”)? Taip, perskaičiau ir šią, pirmąją trilogijos dalį. Ilgai galvojau ar verta pirkti šią knygą, nes girdėjau daug atiliepimų apie ją: Šlykšti, nes per daug atvira; Tikra pornografija; Kas leidžia tokias knygas spausdinti; Nuostabi knyga; Ji pakeitė mano gyvenimą; Ši knyga sukėlė tikrą revoliuciją mano miegamajame…” ir panašių atsiliepimų pilnas internetas. Aš surizikavau, ir žinot ką? Visai nesigailiu. Perskaičiau knygą ir be galo laukiu antros trilogijos dalies, žinoma, paskui lauksiu ir trečiosios. Ši knyga man pasirodė visų, tų mažyčių romaniukų, didelis vienas romanas, tik dar su atviresnėmis scenomis. Eilinį sykį supratau, kad pasitikėti žmonių nuomonėmis sunku, nes kiekvienas esame atskiros asmenybės ir kiekvienam skirtingai atrodo, kas žavu, idomu ir traukią akį. Paprasčiausiai, reikia viską išbandyti pačiam ir tada turėsi savo tvirtą nuomonę.
Žinoma, kad ir kaip norėčiau, negaliu nei dalies tų visų neapsakomų istorijų perkelti į tikrą gyvenimą, tačiau pabandyti galima J. Galbūt šios istorijos paįvairins jau monotonišku tapusį gyvenimą ir įžiebs kibirkštėlę naujam iššūkiui ar naujam nuotykiui. Tačiau reikia žinoti, kad persistengti negalima, juk knygose, tik istorijos, kurios pasitaiko vienetams.