Šiandien turėjau dvi stresines situacijas. Aišku, jos neturėjo būti stresinės, nu bet taip veikia ta mano psichologija.
Darbe turime tokius „Data Talks”. Kadangi esame duomenų analitikos skyrius, tai gaunasi taip, kad turime daugiausiai kompetencijų analitikos srityje. Na, ir kartas nuo karto vis dalinamės žiniomis su kitais įmonės analitikais. Tai praktiškai kiekviename tenka kokį pristatymą padaryti ir man.
Šį kartą pasakojau kaip reikia Microsoft Fabric’e susikurti duombazę, kaip į ją Python pagalba sukelti duomenis, kaip prisijungti su Dbeaver ir pan. Šiaip paprastas dalykas, nu bet kaip be streso? jau prasidėjus kolegų pristatymams sugalvojau, kad man ten kažkas nesuveiks, tai puoliau greitai testuotis, kurti tą duombazę, žiūrėti ar viskas iš tikrųjų veikia…
Aišku, stresavau be reikalo, nes viskas ten gerai buvo, veikė kaip priklauso. Bet vat visada reikia prisigalvot visokių nesąmonių.
Antra stresinė situacija – baiginėjasi mano Audi techninė apžiūra ir šiandien užsirašiau patikrinimui. Mašina apynaujė – 2018 metų, prieš man ją perkant ji buvo patikrinta ir pan. Nu bet vistiek pradėjo galvon lystė visokios kvailos mintys – o gal tas negerai bus, o gal tas… gi dar ta lambda zondo klaida buvo, tai gal išmetamosiose dujose per daug co2 bus… nu ir šiaip, kiekvieną kartą varydamas mašiną techninei apžiūrai jaučiuosi, kaip kokiam egzamine.
Bet ir vėl viskas gerai buvo. TAC darbuotojas viską patikrino, atnešė žalią lapą ir palinkėjo gero kelio.
Tai vat, dažnai visko prisigalvoju, pradedu stresuot, bet viskas būna daug paprasčiau. Ir nieko čia nepadarysi, tokia jau ta mano psichologija.
Tokia jau žmonių ta psichika, 80 proc baimių nepagrįstų… 😊