Išsijungęs skrandis

Ketvirtadienio vakarą su Indre leidome romantiškai – pasivažinėjome dviračiais, o grįžę namo pasigaminome vakarienę – avižinius blynus su proteinu. Viskas atrodė puiku, kol…

Naktį, šiek tiek po vidurnakčio, pabudau nuo pykinimo, kuris begulint vis stiprėjo. Vos laikydamasis ant kojų, nuskubėjau į vonią, kur mane užklupo dar didesnis galvos svaigimas. Pirma mintis buvo, kad turbūt persivalgiau tų blynų, nes jie buvo sausoki, o ir padauginus proteino maistas su juo gaunasi kartais sprangus… tai galimai dėl to mano skrandis ir sustojo.

Nuėjęs į virtuvę, iš ąsotėlio įsipyliau vandens, jį pastačiau, atsigėriau, bet galva pradėjo dar labiau svaigti, todėl mėginau atsisėsti. Kitas dalykas, kurį prisimenu, tai Indrė, stovinti virtuvėje virš manęs, gulinčio ant grindų šalia vandens balos. Šalia gulėjo ir tas vandens ąsotėlis. Visiškai nepamenu, kaip ten atsidūriau ir kaip numečiau tą ąsotėlį.

Nuėjau iki vonios, kur mane išpylė šaltas prakaitas. Veidrodyje pamačiau savo išbalusį veidą. Indrė atnešė gazuoto vandens, kuris po truputį padėjo atsigauti. Po kokių dešimties minučių pagaliau pajutau veide šilumą, blogumas pradėjo trauktis.

Grįžęs į lovą, greitai užmigau, bet ryte vis dar jaučiausi prastokai – atsikėlus, svaigo galva, išpylė prakaitas. Teko parašyti vadovui, kad šiandien neatvyksiu ir pasiimti laisvą dieną. Įdienojus jau jaučiausi gerai.

Visą laiką kaltinau tuos blynus, bet sekmadienį vėl pajutau panašų blogumą, nors tądien valgėme visai kitaip. Tada pradėjau galvoti, kas galėjo būti bendro tarp šių dviejų dienų… Ir staiga toptelėjo – bromokriptinas! Po ilgos pertraukos buvau pradėjęs jį vartoti, ir abu kartus blogumas prasidėjo praėjus kelioms valandoms po vaisto išgėrimo. Patikrinau šalutinius poveikius – bingo! Galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas…

Nors sekmadienį blogumas nebuvo toks stiprus, nusprendžiau daugiau šio vaisto nebevartoti.