Indrę įtraukiau dar į du savo pomėgius. Pirmiausia, tai krepšinis. Praėjusį trečiadienį vyko ketvirtosios LKL finalo rungtynės. Jau po trečiųjų, man užvirė emocijos ir nusprendžiau, kad serijai grįžtant į Vilnių, būtinai eisiu komandos palaikyt gyvai. Indrė šiaip krepšiniu nesidomi, bet kadangi aš ir šiaip neturiu draugų, kurie mėgtų krepšinį, tai ją nueiti ir prikalbinau.
Apie rungtynes, tai galiu pasakyti, kad buvo superinės. Tokios kaip ir priklauso finalui – intriga iki paskutinių sekundžių, daug emocijų ir visa ko kito. Žinau, kad Klaipėdos Neptūno sirgaliai turi tradiciją, atsisėsti tik po to, kai komanda pelno pirmuosius taškus. Tą dieną Siemense niekas nesėdėjo iš vis, prisėdę buvom tik trumpam per minutės pertraukėles ir pertraukas tarp kėlinių. Komandos palaikymas ir atmosfera tikrai buvo WOW. Net ir aš, paprastai ramus žmogus, prarėkiau savo balsą.
Išėjęs po rungtynių bandžiau kalbėti ir kažkaip keistai balsas skambėjo, dar Indrės paklausiau ar aš čia taip užkimęs, ar balsas keistai skamba, nes nuo triukšmo ausis užgulė…? bet pasirodo buvo ir tai ir tai 😀
Tai nusprendžiau, kad kitą sezoną eisiu į rungtynes dažniau, Indrė sakė irgi eis, bet tik jeigu nupirksiu jai Ryto marškinėlius. Nupirksiu, ir sau nusipirksiu ir tikrai eisim 🙂
Savaitgalį pradėjom žiūrėti Draugus. Čia mano mėgstamiausias serialas, ir kas keletą metų jį vis peržiūriu iš naujo (Draugų fanai mane supras 🙂 ). Indrė šiaip nemėgėja serialų žiūrėti, šį žiūri pirmą kartą ir jai visai patiko 🙂
Fainas tas serialas atrodydavo, tik neprisėsdavau pažiūrėt. 😅o dėl krepšinio tai aš juoko forma, bet nesakau ir kategorišai ne… kaip sakiau, man patiko ta atmosfera, sirgalių palaikymas, žmonių vieningumas, kurio niekur dar tokio nesu mačiusi… o pats krepšinis nei taip nei taip 😀
Patiks ir krepšinis, reikia tik daugiau rungtynių pamatyt 😀