Akiniuotis, keturakis, ačkarikas, atčkarėzas, ačkajobla, ačkajobikas, ačkobarikadzė, Haris Poteris, šūrikas, kūšlas, žabalas… – tai yra žodžiai, kuriais manęs niekas niekada nevadino, bet nepaisant to, neprimatyti ar nešioti akinius vistiek nefaina.
Kada suprastėjo mano regėjimas tiksliai net ir nepamenu, bet dar mokyklos suole. Prisimenu kai baigęs ruošti pamokas prie stalinės lempos, išeidavau į lauką, akyse viskas kurį laiką liedavosi… tai gal taip beruošiant pamokas regėjimą ir susigadinau…?
Regėjimas silpo, tik aš į tai neatkreipdavau dėmesio. Tą supratau tik vėlesnėse klasėse, kai viena klasiokė į mokyklą atėjo su akiniais. Aš paprašiau jos, kad duotų pasimatuoti, na ir vaizdas tiesiog nušvito, efektas kaip iš HD į 4K perėjus – pažiūrėjus į lauką matėsi kiekvienas žolės stiebelis.
Tada jau supratau, kad ir man akinių reikia, bet pripažinti tą garsiai buvo sunku. Mokykloje sėdėdavau dažniausiai klasės priekyje, todėl bėdų nekildavo, tačiau įstojus į universitetą lentos nebemačiau ir sėdėdamas pirmam suole. Tada įsigijau savo pirmuosius akinius.
Pirmieji akiniai 2005 metais buvo -0,5 ir -0,75 stiprumo, tada po maždaug 12 metų pasigaminau naujus akinius -1 ir -1,25.
Bet akinius visada užsidėdavau tik žiūrėdamas į tolį – vairuodamas, kine, ar žiūrėdamas televizorių namuose.
Vienu metu svarsčiau ir lešius pradėt naudot, bet gydytoja to nerekomendavo, nes kadagi man jų reikia tik žiūrint į tolį, tai dirbant prie kompiuterio tektų iššsiimti ir tas būtų nepatogu.
Taip va taip gyvenau su akiniais kol vieną dieną pasiryžau užsiregistruoti konsultacijai dėl regėjimo korekcijos lazeriu.
Konsultacijoje buvau prieš kelias dienas ir jau laukiu operacijos. Konsultacijos metu patikrino akis ir papasakojo koks korekcijos būdas yra man tinkamiausias ir kaip vyks visa operacija.
Tikrino gal su kokiais 5 aparatais, ten visaip skenavo akis, fotografavo ir panašiai. Paskui daktarė nusivedė į savo kabinetą, kur jau standartiškai reikėjo sakyti kokias raides ant sienos matau, paskui prilašino į akis vaistų, kad vyzdžiai išsiplėstų ir tada vėl reikėjo viską pakartoti.
Tai rezultate pas mane viena akis -1 kita -1,25, ir dar turiu astigmatizmą, kas dar kažkiek pabloginą regėjimą.
Tai gi iš trijų, šiuo metu taikomų korekcijos būdų, man tiko tik vienas. Kadangi turiu didelius vyzdžius (didensius nei įprasta), tai man gali korekciją daryti tik tuo būdu, kur gyjimas būna pats nekomfortiškiausias, t.y. ant vyzdžio bus dedamas žiedelis, nudeginama jo odelė, o ne apipjaunama ir atverčiama. Na ir savaitę teks nedarbingume pabūti.
Gydytoja minėjo, kad pirmą dieną po operacijos regėjimas būna geras, tada antrą suprastėja, nes akis pradžioje per daug toks odelės atsiaugina, tada kelias dienas jautiesi kaip ligonis – ašaroja akys, bėga nosis ir pan. todėl tam laikotarpiui duoda migdomųjų, kad galėtum ramiai tas dienas praleisti.
Na, o pati operacija irgi turėtų būti greita. Visas su pasiruošimu turėtų trukti apie 10 minučių, o pati operacija kiekvienai akiai po 10 sekundžių.
Tai ką, laukiu dabar antradienio ir paskui jau pasidalinsiu rezultatais.