Prieš kokius 3 metus, Andriaus Užkalnio laukinėse žąsyse perskaičiau „Visa Pica” picerijos įvertinimą. Jis buvo labai geras – 5 žąsys iš 6. Tada išsiaiškinęs kur ji yra (o ji yra palyginus visai netoli nuo mano namų), pasiėmiau už parankės savo draugę ir abu nulėkėme ragauti, turbūt, geriausios picos Vilniuje. „Visa Pica” iš kitų išsiskyrė tuo, kad picos buvo kepamos krosnyje, kūrenamoje malkomis. Picerijoje apsilankiau kokius du kartus, ir abu kartus picos buvo labai skanios. Tuo metu nepatiko tik ankštos picerijos patalpos ir tai, kad nebuvo galima picos užsisakyti į namus. Taip jau gavosi, kad tie du kartai buvo vieninteliai, ir praėjo nemažai laiko, kol vėl paragavau šios picos.
O paragauti picą kilo mintis, nes pamačiau, kad ją galima užsakyti į namus per foodout.lt. Tačiau tai yra vienintelis būdas norint gauti picą į namus. Nei skambučiu, nei per lėkštė.lt to padaryti nepavyks. Picerija turi internetinį puslapį, tačiau jame galima rasti tik meniu, patiekalų ir pačios picerijos nuotraukų. Picerija aktyvi facebooke – karts nuo karto pasižymi ne tik sąmojingais įrašais sienoje, bet ir vienu kitu konfliktu su klientu. Kartais šios picerijos retorika man primena „Keulė rūkė” restorano retoriką.
Po ilgos ilgos beveik dviejų metų pertraukos pasinaudojau foodout tinklalapio paslaugomis ir 16:02, vietos laiku, užsakiau firminę „Visa Pica” picą, kuri ir vadinasi „Visa Pica”. Į šios picos sudėtį įeina: rūkta kiaulės šoninė, šviežias jaučio kumpis, šviežia vištienos file, jaučio-kiaulės faršas, konservuoti ananasai, švieži pomidorai, švieži svogūnai, aštrieji čili pipirai, juodosios alyvuogės, „Rokiškio“ fermentinis sūris. Žodžiu viskas labai šviežia, nes kas gi ten patikrins, kaip iš tikrųjų yra.
Praėjus tik 40 min. nuo užsakymo – 16:42 suskambo mano durų skambutis. Paėmęs ir iš kurjerio picos dėžutę suabejojau, ar tai mano pica – ji man pasirodė per maža. Tačiau vėliau tinklalapyje pasitikslinau ir pasirodo, kad didžiausia Visa Pica kepama pica yra 30 cm. Užsakinėdamas didelę picą tikėjausi gauti 42 cm.
Pica turi labai daug ingredienų, tačiau ji nėra jais perkrauta. Bet tokia jų įvairovė, mano nuomone, yra gerokai perdidelė. Skonį gadina čili pipirai, tokiam kontekste jie man visai netiko. Picos padas neblogas – kraštai traškūs, apskrudę, ne perploni. Forma – ovali. Nors ir iki manęs pica atkeliavo per 40 minučių, bet jis buvo tik vidutiniškai šilta.
Kai lankiausi picerijoje pica man buvo labai skani, deja dabar to pasakyti negaliu. 8-9 eurai už 30 cm picą, niekuo neišsiskiriančią iš kitų eilinių picų – tikrai neadekvati kaina ir tai, kad ji kepta malkinėje krosnyje, čia negelbėja. Mano nuomone, jeigu užsimanę picos galvosite apie „Visa picą” – geriau pasirinkite „Jurgio ir drakono” picas. Dydis toks pats, kaina panaši, o skonis daug kartų geresnis.
jaučio-kiaulės farsas Cia kai karve augina parsa?
Reiktų pasitikslinimui „Visa Pica” užklausti, nes taip jų svetainėje parašyta. Tačiau, panašu, kad čia kažkoks hibridas – sukryžminta jautis su kiaule. Nes jei karvė augintų paršą, tai be brūkšnio būtų.
Nejaugi sugedo? Nes tai vienintelė pica, kurią aš pamenu. Ai, ne, dar Ritos slėptuvėje kai valgiau pamenu (ten užsisakiau svogūnais, tai ir atnešė: padas, svogūnai ir sūris, bet vis tiek skani buvo). Nors šiaip man Visa pica labiausiai patiko pirmą kartą. Antrą kartą jau gadino švieslentė (o prieš tai taip romantiškai su berods kreida surašyta buvo), plastmasinės kėdės lauke ir samdomas kepėjas. Bet pica vis tiek skani buvo. O aš tai vis neatsistebiu, kad tu užsakinėji picas namo, o ne vietoje valgai. Aš nei karto gyvenime nesu užsisakęs namo. Na, esu kelis kartus nusipirkęs ir parsivežęs. Bet šiaip, jei tikiuosi skanios picos, o ne šiaip skrandį prikišti, tai visada valgau vietoje. O dėl jaučio-kiaulės, tai čia bajeruojat? Juk kaip ir aišku, kad jautienos faršas maišytas su kiaulienos, beje, kai valgydavau mėsa, tai tokį ir pirkdavau dažniausiai (neskaitant kalakutienos).
Na, vat Visa pica rašo, kad garantuoja kokybę tik valgant vietoje, tai gal vietoje valgant ir normaliai būtų. Bet kitą vertus manau, kokybę turėtų garantuoti viskam kas kepama jų krosnyje. Žodžiu pristatymui į namus jie netinka visiškai.
Blogerių restoranų apžvelginėtojų ir taip netrūksta, o vat niekas daugiau nevertina į namus pristatinėtojų 🙂 šiaip ar taip, čia irgi paslauga, kuriai reikia kokybės. O ir šiaip aš esu įpratęs, atsipalaiduoti po darbo savaitės namuose… tai kokį kebabą paimti, tai suši… dabar va picas sugalvojau 🙂
Dėl faršo, tai aišku, bet toks užrašymas duoda peno fantazijai 😀
Jei kavinė į namus išvis nepristato, tai jūs tokių nevertinate?
Dažniausiai ne. Na, kol kas tik vieną į namus nepristatančią esu vertinęs 🙂 Bet Vilniuje tokios picerijos galima sakyti pasibaigė – liko tik tokios, kurios taiko neadekvačias pristatymo arba picų kainas. Tai jei kokią įdomesnę ir nepristatančią išbandysiu, tai aprašysiu 🙂
Picu kokybe labai suprastejo.