Šiandien, prikalbintas Manto, pirmą kartą apsilankiau Nacionaliniam kraujo centre ir nuvarvinau pirmuosius 450 ml. kraujo. Kadangi Mantas šį apsilankymą jau aprašė, tai aš neišsiplėsiu, tačiau paskatinsiu jus apsilankyti ir taip pat tapti neatlygintinais kraujo donorais. Tapti donoru verta nes:
- Užplūsta labai fainas jausmas, atlikus gerą darbą;
- Gauni pažymėjimą, kurį nufotkinus ir įkėlus į facebooką visi labai like’ina;
- Gauni nemokamo juodo šokolado;
- Gali pasirinkti dar kokį nors suvenyrą kaip antai puodelis, bilietas į kiną ar nuotykių parką, pakabukas…;
- Prieš kraujo nuleidimą ir po jo gali išgerti arbatos;
- Susipažįsti su fainais žmonėmis, kaip nebūtų keista ten lankosi ir merginos (tokios visai nieko);
- Merginoms, tai lengvas būdas numesti svorio (apie 0,5 kg) be jokių dietų;
- Tai yra būdas pasidėti sau kraujo, jei kada patiems prireiktų (juk negražu imt įskolą);
Ir visa tai tik už kelis lašus kraujo, kuris vėliau vistiek atsigamina!
Ir nereikia tikėti visokiais mitais, kaip kad davus vieną kartą turėsi duot nuolat, nes prisigamins daug kraujo, ar prarasi jėgas visam gyvenimui… Nedidelė silpnumo banga buvo užplūdusi kelios minutės po to, kai procedūra buvo baigta, bet ji praėjo greitai ir tada pėsčiomis keletą kilometrų iki namų nuėjau be vargo.
Feisbuko nenaudoju, tai net nesusimąsčiau apie galimą feisbukinę garbę. Geras pastebėjimas. Pažįstu vieną kitą žmogų, kuriam tai būtų gana rimtas argumentas.
Jo, merginos tikrai nieko. Mums, matyt, buvo po kraujo nusiurbimo kiek aptemęs protas, kad taip lengvai paleidom. Velnias. Nu nieko, gal kitą kartą vėl užtaikysim ant ko panašaus.
Jei užtaikysim ant tų pačių, tai klaidą ištaisysim 😀 Juk žadam dabar eit po ~3 mėn. o merginoms irgi juk rečiau nei kas du mėnesiai galima kraują duot… gal likimas bus mūsų pusėje 😀
Na, joms galioja tos pačios 60 dienų. Tik kad per metus galima ne 5, o tik 4 kartus duot.
Tai manau, būtų logiška jei merginos eitų kas 3 mėn. juk tada ir gautųsi per metus 4 kartai 🙂