Naršydamas internetą radau gražią, linksmą pasakėčią 🙂 Ji parašyta dzūkų tarme, bet suprasti turėtų ir ne dzūkai 🙂
Menkutėj pirkutėj
Prieg užuolo seno
Dziedulis su bobu
Laimyngai gyveno.
Dziedulis per dzienų
Žvejojo prieg upės.
Bobulė dzieduliu
Išvyrdavo zupės.
Pavalgius bobulė
Torielkas mazgojo.
Dziedulis šiukšluki
Paspyrdavo koju.
Bet rozu dziedulis
Parejo be upo,
Ba nepagavo
Ir menko kilbuko.
Ir zupe pasdare
Jam negardzi.
Ir boba tu vakaru
Rodes britki.
O dar tos šiukšlukes
Bado akis…
Supykis dziedulis
Bobulai sakys:
-Padlages kap suodzis,
Vieni guriniai.
Ir ku tu per dzienu,
Sakyk man, darei?
Dziedulis bobuli
Be reikalo bare.
,,Ne pyrmas cia rozas”-
Bobule pamane.
– Gana tau, dzieduli,
Sakau, veceroc.
Škaradnas daraisi,
Geriau aik miegoc.
Bobule dzieduliu
Lašku paklojo.
Prieg peciaus nuvejus,
Indus sumazgojo.
Dziedulis pro langu
Liudnai pažiurejo,
Firankas užtraukis,
Laškon nuvejo.
Bobule padlages
Švariai išmazgojo.
Kanticku paskaitius,
Dzievuliu dekojo.
Nusvilkus rubus
An uslano pasdejo.
Ir pas dzieduli
In lašku nuvejo.
Senatve — ne šposas,
Visus kaulus maudzia.
Bobule prieg dziedo
Šaltas kojas glaudzia.
– Aik, varla, po biesais,-
Supyko dziedulis.
Apsiautai škarpietkom,
Matiau šepoj guli.
Vilnoniu prismezgus
Be dzievo mieros,
Dar kandes inlindi
Visas sukapos.
Su kojom ladzinem
Nesglausk prieg many,
Ba, rodos, ne laškoj
Guliu, o grabi.
Ir šonan pastraukis,
In koldru vyniojas.
Knarkia dziedulis,
Net stogas kilnojas.
O nabagei bobulai
Sunku kojas trync.
,,Geriau pas susiedu
Aitau susišylc”.
Mato susiedo
Budinkus pro langu.
Ir mislys juodziausios
Jai lenda in galvu.
,,Nevyrsiu jam zupes,
Tegu pabadaus.
Pabuvis be bobos,
Nagus sau nusgrauš.
Daugiau nesišydzys
Jisai iš mani.
Ir koše an vandenio
Bus jam gardzi.
Rozu negyvensiu,
An aukšto miegosiu.
Žiponu senu
Po šonais pasklosiu”.
An dziedo pikta,
Vos rytu išaušus,
Bobule gyvenc
Išsikrauste an aukšto.
O, kad dziedu
Gyvenimas but nesaldus,
An aukšto dar nustempe
Jo cebatus.
Ir gulas an žipono
Seno bobule,
Ir žiuri pro plyši
Ku daro dziedulis.
O dziedas priskelis
Velkas rubašku,
Ieško cebatu-
Neranda prieg laškos.
Ir mislina dziedas,
Vyniojas autus,
,,Ir kur aš galejau
Nukišc cebatus?
Po suolu nesdejau,
Prieg laškos nera…
Ir kur ciej cebatai,
Kad juos kvaraba.
Paklausc reikia bobos,
Jinai visku žino,
Galec palikau cebatus
Prieg vežimo”.
– Antose, ateik,
Ratavok tu mani.
Nežnau kur cebatai,
Katram jiej gali.
Ale pirkioj cyku,
Dziedas nuskosci.
,,Ir kur gi po biesais
Nuvej toj Antose?”
Kaliošuosna stojas
Dziedulis surugis
Ir aina bobules ieškoc
Jis po uki.
Ir tvartu, ir kluonu-
Jis visku apejo.
Net išvieti dziedas
Ir tu apžiurejo.
,,Dzievuliau tu brangus,
Ir kas cia per cyrkai?
Pareitu graiciau
Ir išvyrtu zacyrkos.
Visi jau pavalgi,
Tuoj reiks abiedoc”.
Nežino dziedulis
Nei ku ir galvoc.
Laukia prieg lango
Valandu geru,
O rodos paciam,
Kad ne valandu- paru.
Ir aina dziedulis
Pas susiedkas,
Mislina, ti gal
Antosi suras.
O bobule tuom ces
Nulipus nuog aukšto,
Kad kerta tai kerta
Šaukštu po šaukšto.
Pavalge Antose
Smetonos su duonu,
An aukšto dar nusneše
Pieno uzbonu.
O tas nabagucis
Kol kaimu apejo,
Kaliošuosna kojas
Baisiai užgele.
Pavargis, pailsis
Namo paržirgliojo,
Šuva nepažinis
Ir tas ji aplojo.
In pirkiu inejis
Sušylc sugalvojo.
Ale pecius nekurtas-
Kap nabašnyko kojos.
,,Nu ku, be bobules
Sunku bus gyvenc.
Peciu paciam
Reikes paskurenc”.
Mislina dziedas
Ir striokas baisus,
Kas cetvergi
Išskalaus jam autus?
Alkanas, piktas…
Ir ku dar daryc?
Žarnos prades viena kitu
Tuoj ryc.
Lašiniu atsipjovis
Jis duonos pasraiko,
Dar cibulio užkas,
Ir skanu bus, ir sveika.
Ale duona kieta,
Trekšc- nulužo dancys.
Cik vienu turej.
Ku be jo dar darys?
Nei valgis, nei geris,
Nusvilkis rubašku,
Išalkis dziedulis
Vel gulas in lašku.
Mislina dziedas
Ir sukas galva;
,,Gal mano bobule
Seniai negyva.
Ir nor toj Antose
Dazbridus jau man
Ale rozu vis geriau
Nei vienam.
Peciuku pakurus
Man valgyc padaro…”
Suprato dziedulis-
Gerai jis gyveno.
,,Kad jinai cik sugrišt,
Kad but cik gyva,
Rankas išbuciuotau
Kokia man gera”.
Ir ašaru braukia
Dziedulis liudnai,
Vienam be bobules
An svieto blogai.
O bobule an aukšto
Tupedama žiuri,
Kad vienas dziedulis
Šaltoj laškoj guli.
Ir gailescis ima
Baisiausiai bobuli,
Ir lipa nuog aukšto
Žemyn pas dzieduli.
O kad jam gyvenimas
But nekartus,
Nuog aukšto parsitempia
Jo cebatus.
Pukini koldru
Ji dzieduli apklosto,
Pražilusiu galvu
Jam švelniai paglosto.
Nusrengus in lašku
Lipa bobule,
Ba reikia gi kojas
Pašyldzyc dzieduliu.
Cykiai dziedulis
Atlaidzia griekus,
Prieg jos prisiglaudis
Usnaudzia ramus.
Ir bobule laimynga,
Jau pykc nera noro,
Dziaugias, kad guli
Dziedulis prieg šono.
TAIGI, NEPYKIM,
NEBUKIM PANIURI,
VERCYKIM ŽMOGU,
KATRU ŠONI TURIM.