Universitete studijavau matematiką, bet nelabai man ji patiko, nes daugelis dalykų buvo nuobodūs, neįdomus ir svarbiausia, net neįsivaizdavau kur juos realiame gyvenime galima pritaikyti. Tačiau pradėjus rašyti baigiamąjį darbą, mano požiūris į matematiką pasikeitė. Baigiamajame darbe nagrinėjau daugiakriterinių vertinimo metodų suderinamumą ir sužinojau, kad šiuos metodus galima taikyti visur!
Dažnai mes patenkam į tokią situaciją, kad vienu metu patinka ne viena, bet kelios merginos ir pasirinkt vieną yra labai sunku. Čia mums į pagalbą ir atskuba matematika! Taigi dabar Jums ir paaiškinsiu, kaip taikant tris pačius paprasčiausius daugiakriterinio vertinimo metodus (nors jų yra kur kas daugiau) išsirinkti merginą 😉
Viską pabandysiu paaiškint kuo paprasčiau, kad visi suprastų. Taigi, pradekime!
Duomenų rinkimas.
Šiame žingsnyje turime išsirinkti merginas, kurias vertinsime, sugalvoti jų vertinimo kriterijus ir įvertinti, bei nustatyti kiek svarbus yra kiekvienas iš šių kriterijų.
//pagead2.googlesyndication.com/pagead/js/adsbygoogle.js
(adsbygoogle = window.adsbygoogle || []).push({});
Sakykim, pažystu keturias merginas: Irma, Raimonda, Laura, Agnė. Ir man labai svarbu, kad mergina būtų išvaizdi, skaniai gamintų valgyt, neturėtų žalingų įpročių ir būtų, kaip sakoma “faina“ (kriterijai gali būti ir kitokie, išsirinkite tokius kurie jums svarbiausi). Įvertinkime merginas pagal šiuos kriterijus ir sudarykime lantelę. Vertinimas vyksta dešimtbalėj sistemoj. Raidė „r“ žymi kriterijaus svorį (kiek jis mums svarbus), visų r suma turi būt lygi 1.
Merginas pažymėkime alternatyvomis, kriterijus – rodikliais.
Daugiakriterinio vertinimo metų taikymas
Kai jau viską teisingai įvertinome galime pradėt skaičiavimus. Skaičiavimams naudosime tris paprastus metodus:
1. VS (vietų suma)
2. GV (geometinis vidurkis)
3. SAW (paprastas svorių sudėjimo metodas)
Vietų sumos metodas pats paprasčiausias. Pirmiausia nustatom objektų vietas.
A1=1+3,5+2,5+4=11
A2=9
A3=10
A4=10
Geometrinio vidurkio metodui duomenis reikia normalizuoti. Normalizuojama taip: reikia imt kiekviena eilutės elementą ir jį padalint iš tos eilutės elementų sumos: a11 gaunam 10/10+7+5+1=0,4348.
Dabar galim rast GV kriterijų:
Jis randamas sudauginus visus stulpelio elementus ir iš sandaugos ištraukus tokio laipsnio šaknį kiek yra rodiklių:
G1= 0,4348*0,2286*0,2647*0,1111=0,0029 ištraukę ketvirto laipsnio šaknį gauname 0,0007
Tokiu pat būdu randame ir kitus GV
G2=0,0013
G3=0,0012
G4=0,0002
SAW metodas
Imam normalizuotus duomenis. Normalizuotų duomenų kiekvienas narys dauginamas iš jo reikšmingumo ir sudedamas su kitais alternatyvos nariais
S1=0,4348*0,25+0,2286*0,3+0,2647*0,35+0,1111*0,1=0,2810
S2=0,2569
S3=0,2526
S4=0,2095
Darome naują lentelę:
VS metodo geriausia reikšmė yra mažiausia, kitų metodų geriausia reikšmė – didžiausia.
Taigi įvertinus merginas pagal kriterijus galima daryti išvadą, kad tinkamiausia mergina yra Raimonda, antroj vietoj Laura, trečioj Irma ir paskutinė Agnė.
Tikslesniems skaičiavimams reikėtų pasirinkti daugiau kandidačių ir sugalvoti daugiau kriterijų.
Netikslu.
Per daug kriteriju.
Uztenka ir vieno 🙂
Jei kriterijus vienas, tai ir skaičiuoti nieko nereikia 🙂 o visas netikslumas tik kriterijų įvertinime 🙂 Jei objektyviai įvertinsi, tai ir rezultatas tikslus 😀
o as galvojau, kad privalumu ir trukumu surasymas pakankamai padeda apsispresti… na bet jei turesiu kada tokia gera pasiula, reiks pasinaudot 🙂