Butas nebe urvas

Vakar su Indrute nuvažiavome sutvarkyti buto. Naiviai tikėjausi, kad viskas trūks porą valandų, bet galiausiai užtrukome gerokai ilgiau, gal net keturias valandas, jei ne daugiau.

Prisimenu, kaip prieš beveik metus šitie nuomininkai atvyko apžiūrėti buto. Atrodė gana tvarkingi ir malonūs žmonės. Bet dabar, pamatęs, kaip jie paliko butą, tikrai negalėčiau jų vadinti tvarkingais.

Kai pradėjome tvarkyti, ir pamatėme realią situaciją, susidarė įspūdis, kad kai kas gal išvis nebuvo tvarkyta per visą nuomos laikotarpį. Arba galbūt, kai nusprendė, kad jau čia nebegyvens, tiesiog nustojo tvarkytis. Bet kokiu atveju, netvarka buvo akivaizdi.

Pavyzdžiui, mano žurnalinis staliukas. Jo viršus buvo kažkuo aptaškytas, o lentynėlėje po juo – didžiausias dulkių ir trupinų sluoksnis. Ten tikrai buvo nevalyta ne vieną mėnesį, gal net visai nevalyta nuo pat įsikėlimo! Grindys kambaryje taip pat buvo seniai neplautos, primindžiotos purvinais batais.

Virtuvėje kai kurie indai riebaluoti. Bet ne tai kad paimi ir jauti riebalus, bet tie riebalai įsiseniję, tokie net geltoni. Keliose vietose pritaškyta kečupo. Žodžiu, iki tvarkos ši porelei buvo labai toli.

Tai išsišlavėm, išplovėm grindis, sutvarkėm kitus dalykus… Na ir kažkaip tas butas man vėl mielas pasidarė, vėl nebesvetimas, kaip buvo pasirodęs išlydint nuomininką.

Kai atiduodant raktus nuomininkas pasakė, kad butas tamsus, kaip urvas, tai galiu pasakyti, kad jis nebūtų toks buvęs, jei jis pats nebūtų jį tokiu pavertęs.

Taigi, dabar butas jau pilnai paruoštas naujiems gyventojams ir tikiuosi, kad jie bus tvarkingesni. Galvoju netgi, į nuomos sutartį įtraukti punktą, dėl buto sutvarkymo – kokį radai, tokį ir palik, arba sumokėtas depozitas bus skirtas buto išvalymo paslaugoms padengti.