Pernai, gegužės pabaigoje, tapau landlordu, ir į savo butą priėmiau nuomininką. Prisimenu, kaip jaudinausi aprodydamas jam butą. Esu prisiklausęs įvairiausių istorijų apie nemokius, netvarkingus ir šiaip problemiškus nuomininkus! Bet mano baimės nepasitvirtino. Nuomininkas iš karto pasirodė rimtas ir atsakingas, todėl įteikiau jam raktus ramia širdimi.
Ir tikrai – nuo pat pirmos dienos jis buvo pavyzdingu nuomininku! Nuomos mokestis į sąskaitą įkrisdavo, vos tik nusiųsdavau komunalinių mokesčių sąskaitas. Niekada jokių priminimų, jokių vėlavimų, jokių „atsiprašau, pamiršau”.
Net skaitiklių rodmenis atsiųsdavo anksčiau, nei aš spėdavau paprašyti! Žodžiu, idealus nuomininkas! Galvojau, kad jis čia pagyvens ilgesnį laiką…
Bet prieš keletą dienų jis man parašė, kad jam atsirado galimybė persikelti į erdvesnį butą, todėl nuo kovo pirmos dienos norėtų išsikraustyti. Kadangi toks pavyzdingas jis buvo, tai nusprendžiau netaikyti ir baudos už anksčiau laiko nutraukiamą sutartį.
Taigi, vėl teks ieškoti nuomininko.
Bet… yra ir geroji šios situacijos pusė. Pernai, kai dabar jau ex nuomininkas atvyko apžiūrėti buto, jis net nemėgino derėtis dėl nuomos kainos. Nebuvo to klausimo „O kaina čia galutinė?”. Tiesiog sutiko iš karto. Tada pradėjau svarstyti, kad gal per mažą kainą buvau nusistatęs. Todėl dabar galvoju bent šiek tiek nuomos mokestį padidinti. Butas, kaip bebūtų, neblogas, vieta – patogi, tai kodėl gi ne?
Kodėl gi ne 😀
Tikiuosi buto nereiks remontuot… 😀 😀