Nusipirkom filmuojančią akį

Prisimenate tą neprognozuojamą mūsų kaimynę? tai ji vietoj durų akutės turi įsistačiusi kamerą. Dažnai jai užeina kažkokios psichozės, kurių metu tai spaudinėt mūsų durų skambutį pradeda, tai su lazda daužo duris, tai apšaukia pro šalį einančius kaimynus, tai dar ką nors sugalvoja…

Kadangi jos psichikos būklė kelia vis didesnį nerimą, nusprendėme imtis priemonių. Įsidėjome ir mes panašią kamerą! Dabar jau galėsime fiksuoti visus jos išpuolius ir, jei prireiks, turėsime įrodymų.

Šį rytą kaimynė, laimei, apsiėjo be nesąmonių. Bet pastebėjau kitą „įdomybę”. Turime dar vieną kaimyną – vyresnio amžiaus vyriškį, kuris nuolat rūko. Šiaip teigiamas senukas. Dažniausiai jis išeina parūkyti į lauką, kartais užlipa į aikštelę tarp pirmo ir antro aukšto. Bet šiąnakt, pusę pirmos nakties, jis rūkė tiesiog išėjęs už durų! Kokio pusantro metro atstumu nuo mūsų durų!

Suprantu, kad žmonės turi žalingų įpročių, bet ar reikia rūkyti vidury nakties, prie pat kaimynų durų? tuo labiau, kad mes gyvename pirmame aukšte, ir iki lauko jam tik keli žingsniai… Sakyčiau žiauriai nagla iš jo pusės…

4 komentarai apie “Nusipirkom filmuojančią akį”

Parašykite komentarą