Nusipirkau butelį tikro vyno

Praėjusį savaitgalį, kai buvom močiutės jubiliejuje teko atsukti kažkokio viskio butelį… nu ir man jis taip skaniai kvepėjo, kad pagalvojau, va tokio paragaut, tai norėčiau. Bet turiu nusistatymą, kad jei tą dieną vairuoju, tai nė menkiausio lašelio jokio alkoholio neragausiu.

Tuo metu kilo mintis – o kodėl gi kada nenusipirkus kokio rimtesnio viskio ir neparagavus jo, nu taip „aristokratiškai”, kaip per filmus rodo? Taip, kad su ledo kubeliais, ramiai sėdi ir prie teliko, kuriame židinio video įjungtas (nes bute tikro neturim) ir gurkšnoji 😀

Tuo metu taip prisiminiau ir apie kitą gėrimą, kurį jau seniai norėjau išbandyti – „Klein Constantia” vyną. Jis nepigus, bet kiek teko girdėti – tikras šedevras!

Tikro gero vyno jau seniai norėjau nusipirkti. Kartą Youtube mačiau laidą apie vynus, kurioje someljė pasakojo, kad tie vynai, kurie prekybos centruose kainuoja po 10 eurų, nėra tikri vynai. Jie net statinės nėra matę! Tikrų vynų kaina, pasak jo, prasideda nuo 20-30 eurų.

Apie „Klein Constantia” vyną irgi išgirdau per televiziją. Pasirodo, „Klein Constantia” – tai ne tik vyno pavadinimas, bet ir vienas seniausių bei garsiausių vyno ūkių Pietų Afrikoje. Jis įsikūręs vaizdingame Konstancijos slėnyje netoli Keiptauno. Šio ūkio istorija siekia XVII amžių! Tada jis buvo labai populiarus tarp Europos karališkųjų šeimų ir aristokratų.

„Klein Constantia Vin de Constance” – tai legendinis saldus desertinis vynas, pagamintas iš Muscat de Frontignan vynuogių. Jis pasižymi aukso spalva, intensyviu abrikosų, medaus ir prieskonių aromatu bei ilgai išliekančiu poskoniu. Sakoma, kad šį vyną mėgo tokios asmenybės kaip Napoleonas Bonapartas, Karalius Liudvikas XIV, Čarlzas Dikensas… Įspūdinga, ar ne?

Tą kartą, kai pirmą kartą išgirdau apie šį vyną, užsimaniau jį nusipirkti. Bet tada kažkaip užmiršau, o dabar, ir vėl prisiminiau. Ir štai, butelis „Klein Constantia Vin de Constance” jau pas mane, laukia savo eilės – planuoju jį atkimšti per Kalėdas. Tai po Kalėdų ir pasidalinsiu ar tikrai jis toks geras.

Su amžiumi vis labiau pradedu vertinti kokybę. Norisi nusipirkti ir išbandyti kažką tikrai gero, kažką, kas turi vertę. Ir nebūtinai tai turi būti dažnai. Juk svarbiausia ne kiekis, o kokybė!