Savaitgalį su Indre keliavome į mano gimtinę – buvo močiutės 80-metis. Sudalyvavome šeimos šventėje, pabuvome su giminaičiais. Bet šiandien ne apie tai.
Vieną vakarą, besėdėdami virtuvėje, užsikalbėjome apie šventinius papuošimus. Mama internete nusipirko lempučių girliandą, bet pasirodo, gavo ne tokią, kokios tikėjosi. Atnešė ją parodyti, įjungia ir sako: „Va, šviečia šaltai balta spalva…”
Mes su Indre pasižiūrime…: „Ne, čia aiškiai mėlyna šviesa šviečia!” Mama vis tiek: „Nu ne, čia šaltai balta spalva!” Mes žiūrime ir nesuprantame – atrodo, kad mama juokauja, nes girlianda šviečia ryškiai mėlyna spalva.
Pradėjome ginčytis, kol galiausiai nusprendėme nueiti į kitą kambarį, kur buvo visiškai tamsu. Ten mama vėl įjungė girliandą… Man vis tiek ten atrodo mėlyna! Indrė įsižiūri atidžiau ir sako: „Nu, man dabar jau lyg irgi šaltai balta atrodo.” Priėjau arčiau, žiūriu žiūriu… ir pačiam jau lyg ir balta! 😂
Net juokinga pasidarė. Atrodo, kad tik būčiau lažinęsis, kad ten mėlyna, o dabar jau pačiam balta atrodo.
Pasijutau vos ne kaip tame eksperimente, kur mentalistas įtikina žmones, kad jie mato kitokią spalvą, nei kad yra iš tikrųjų.
Šiek tiek pagūglinau apie baltą spalvą. Dažniausiai yra išskiriami 3 baltos šviesos tipai: „šiltai“ balta (2700 – 3200 K), dienos šviesa (4000 – 4500 K) ir šaltai balta (5000 – 6500 K). Mūsų atveju, tas šaltumas, matyt buvo apie 10000 Kelvinų, todėl atspalvis ir buvo ryškiai mėlynas.
Taigi, techniškai žiūrint, mes visi buvome teisūs. Bet kaip ten bebūtų, ši situacija parodė, kaip skirtingai mes matome tuos pačius dalykus.